Išsilavinusiam, bet be patirties jaunimui įsidarbinti nelengva
Dėl pastaruoju metu šalyje kone dvigubai išaugusios bedarbystės, pasitikėjimo savimi trūkumo ir praktinių žinių neturėjimo jaunuoliams sunku susirasti darbą. Reikia turėti įgūdžių, mokėti pateikti save, tačiau tai ne visada pavyksta. Šias priežastis vardija ir skaudžia darbo paieškų Lietuvoje ir užsienyje patirtimi dalijasi pašnekovė klaipėdietė Audronė.
Neranda ir miestuose, ir rajonuose
Užimtumo tarnyba praneša, kad pastaruoju metu jaunimo nedarbas sumažėjo 1 proc. Ieškančių darbo jaunimo (16–29 m.) kovo 1 d. buvo registruota 65 157, tai sudaro 14,6 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Tačiau tai geros naujienos tik atsižvelgus į pastaruosius mėnesius. Palyginti su praėjusiais metais, jaunuolių, neturinčių darbo, skaičius išaugo dvigubai: tuo pačiu metu darbo neturėjo 31,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m., o 2019 m. kovo 1 d. į Užimtumo tarnybą registravosi 27,6 tūkst. jaunų žmonių, ieškančių darbo. Pagal Užimtumo tarnybą daugiausia jaunimo kovo mėnesį darbo neturėjo Kaune – 19,7 proc., Vilkaviškio rajone ir Vilniuje – po 17,5 proc., vasario 1 d. Kaune – 20,9 proc. ir Alytuje 18,9 proc., taip pat sausio mėnesį Kaune – 22,3 proc. ir Alytuje 20,6 proc. Mažiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Pakruojo (apie 6 proc.) ir Varėnos (apie 7,6 proc.), Skuodo (7,6 proc.) rajonuose. Beje, mažiausias nedarbas pastaruosius mėnesius išliko Neringoje (apie 8,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (apie 10 proc.).
Praktinės žinios – svarbu
Jaunos klaipėdietės Audronės (tikrasis vardas redakcijai žinomas) manymu, jauniems žmonėms greičiausiai trūksta pasitikėjimo savimi: „Siunčiu kelis skelbimus kasdien, visą savaitę, o nesulaukiu nė vieno skambučio. Tiesiog prarandu viltį, svyra rankos.“ Jos teigimu, pandeminė situacija šalyje taip pat užvėrė duris pagrindiniams „studentiškiems“ ir jaunimo darbams: nėra galimybės įsidarbinti kavinėse, baruose padavėjams, baristoms. Dvigubai išaugus bedarbystei, net nekvalifikuotas darbo vietas užpildė ne tik jaunuoliai, bet ir vyresni darbą praradę asmenys. Anot Audronės, pastarieji renkasi krovėjo, pakuotojo, rūšiuotojo, kurjerio ar pardavėjo darbus, nors anksčiau į tokias darbo vietas, net į tą pusę nežiūrėjo.
„Kaip jaunimui įgyti darbo patirties, jei nėra galimybės įsidarbinti?“ – svarsto mergina. Baigusiesiems universitetą tenka dirbti įvairius darbus: „Sunku rasti darbą pagal įgytą specialybę, nes trūksta patirties, praktinių žinių. Aš turiu universiteto diplomą, bet net tai neužtikrina darbo vietos. Jei pastebiu skelbimų portaluose didesnę mėnesinio atlygio sumą nei minimalus atlyginimas – galiu būti garantuota, kad bus reikalinga ne mažesnė kaip dvejų metų patirtis darbe.“
Be kalbos – nė žingsnio
Darbo jaunimas ieško ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tačiau dėl pandemijos ir uždarytų sienų norint keliauti reikia galiojančio COVID-19 testo, o jie nėra pigūs. Šiuo metu keliose klinikose atlikus koronaviruso testą galima gauti atsakymą liudijantį sertifikatą keliomis kalbomis, tačiau tai kainuoja nuo 80 iki 115 Eur. Ne visi jauni žmonės, ypač nerandantys darbo, gali sau tai leisti. „Bangos“ pašnekovė Audronė teigia, kad ir užsienis nėra paprastas kelias: „Nors kitoje šalyje gal ir didesni atlyginimai, tačiau ten nėra lengva be tos valstybės kalbos, ypač, jei tai ne anglų kalba, kuria dabar daug kur gali susikalbėti. Negali dirbti lengvesnių darbų, pavyzdžiui, parduotuvėje ar kavinėje. Aš dirbau Nyderlanduose, teko rinktis pakuotojos darbą fabrikuose, nes nemoku valstybinės nyderlandų kalbos. O tokie darbai nėra „aukso kasyklos“, tenka atsidėti ir nuomai, maistui, draudimui, ne kažin kas ir lieka.“ Audronė pastebi, kad be kalbos sunku ne tik įsidarbinti, bet ir jautiesi svetimas: „Buvo atvejų, kai komandoje dirbantys žmonės kalbėjosi nyderlandų kalba ir tik kiek vėliau, jau angliškai paklausė, ar aš suprantu. Atsakiau, kad kalbu tik anglų kalba, tuomet kolegė išvertė, kad kiti komandos nariai mano, kad gerai dirbu. Tačiau, ką gali žinoti…“
Nuoskaudos dėl algos
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, į Darbo ginčų komisiją dažniausiai kreipiamasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Taip pat dažnai kreipiamasi dėl darbo sutarties sąlygų. Peržvelgus ketverių metų vidutinio darbo užmokesčio statistiką matyti, kad mažiausiai mokama jauniems asmenims iki 20 metų – 593,5 Eur, neatskaičius mokesčių, 20–29 m. asmenims – 879,7 Eur, neatskaičius mokesčių, o vyresniems kaip 30 m. 1084,1 Eur „ant popieriaus“. Pašnekovė Audronė sako, kad „jauni žmonės neturi tiek patirties, negalvoja apie pasekmes, o kartais ir neturi kito pasirinkimo, todėl norėdami dirbti sutinka su bet kokiomis sąlygomis, o paskui dėl to nukenčia.“ Jos nuomone, įmonių vadovai, norėdami sutaupyti, įdarbina jaunus žmones ne visu etatu, tačiau jaunuoliai privalo išdirbti visas valandas. Kita problema – laiku nemokamas atlyginimas arba nenoras mokėti sąžiningai. „Man ir pačiai teko taip dirbti: dalį algos gaudavau į kortelę, o kitus pinigus – grynaisiais“, – guodėsi mergina.
Monika CALZONAITĖ
