Išsiskyrimą su tėvais išgyvena kaip netektį
Pernai rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos (VTA) skyriaus specialistai įgijo naujos patirties. Jiems teko nustatyti globą šeimose 7 vaikams, iš kurių 3 – užsieniečiai. Skyrius sulaukė ne vieno pranešimo iš Jungtinės Karalystės, kad reikia rasti vaikų, kurie buvo paimti iš lietuvaičių šeimų, giminaičius.
Skaudžios užsienyje uždarbiaujančių gimdytojų vaikų, paliktų Lietuvoje, istorijos. Praėjusiais metais nustatyta globa 39 vaikams, kurių tėvai išvyko į užsienį.
Su rumune susikalbėjo internetu
Pernai pirmą kartą VTA skyriui teko pasirūpinti globa Europos Sąjungos pilietei. Paprastai ji skiriama vaikui pagal gyvenamąją vietą, o ši buvo užsienietė. Tai buvo iššūkis skyriaus specialistams. „Ji nemokėjo nei angliškai, nei vokiškai, nei rusiškai, kad galėtume susikalbėti. Mergaitė kalbėjo tik rumuniškai, – pasakojo šio skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Motiejūnienė. – Apgyvendinus Lapių globos grupėje, bendraamžiai pradėjo su ja bendrauti internetu, pokalbius vertė per „Google“. Taigi pavyko išsiaiškinti, kas ši atvykėlė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė B. Motiejūnienė įsitikinusi, kad tėvai apie savo planus išvykti dirbti į užsienį iš anksto kalbėtųsi su vaikais. Itin svarbu, kad šią žinią išgirstų ne iš aplinkinių. „Tėvai turi daug kartų kartoti, kad vaikus myli“, – akcentavo specialistė.
Dirbome su advokatu, konsultavomės su Įvaikinimo tarnyba Vilniuje. Buvo nuspręsta ją grąžinti mamai. Taigi 3 dienas praleidusi globos grupėje, išvyko iš mūsų rajono.“
Užsieniečius mažylius – močiutei
VTA skyriui reikėjo pirmą kartą skirti globą iš užsienio parvežtiems 3 vaikams. Jie buvo paimti iš šeimos Jungtinėje Karalystėje ir parvežti į Klaipėdos rajoną.
„Jau ne kartą mūsų skyrius sulaukė prašymo iš šios šalies, kad paieškotume giminaičių, kurie galėtų globoti ten paimtus vaikus. Jie turėjo atitikti globėjams keliamus reikalavimus, – pasakojo B. Motiejūnienė. – Tačiau keletu atvejų jų neradome, nes tėvai tik gyvenamąją vietą mūsų rajone buvo deklaravę. O vieną suradus, ši atsisakė globoti.“
Tačiau pernai viena močiutė sutiko priimti 3 anūkus, gimusius užsienyje. Jų tėvai nebuvo susituokę. Vaikai maži: jauniausioji gimusi 2014 m., o vyriausiajam eina šešti metai. Specialistams teko įvertinti šios globėjos galimybes, be to, jai reikėjo atsakyti į Jungtinės Karalystės klausimyną. Moteriai teko lankyti globėjų kursus.
Mažieji užsieniečiai, paimti iš tėvų, pusmetį gyveno globėjų britų šeimoje. Neatsiradus giminaičių Lietuvoje, juos būtų įsivaikinę užsieniečiai. Dabar jais rūpinasi močiutė, mažyliai mokosi lietuviškai.
Prilygino kankinimui
Pernai globos namuose apgyvendinti 8 tėvų globos netekę vaikai – „Naminuko“, Lapių globos grupėse ir kitur. Uždarbiauti į užsienį asocialios šeimos nevažiuoja, bet emigrantų vaikai kenčia.
Pernai nustatyta globa 39 vaikams, kurių tėvai išvyko uždarbiauti į užsienį. Jie teikia išlaikymą savo atžaloms, buvo suradę įstatyminius atstovus, kurie atitinka globėjų reikalavimus. Tėvai, nusprendę padirbėti užsienyje, dažniausiai nesusimąsto, kad vaikai jų išvykimą iš namų ilgam laikui išgyvena kaip netektį, nes praranda fizinį artumą. „Nei prisiglausti, nei gyvą žodį išgirsti – dažniausiai su tėvais kalbasi telefonu, nes šie neturi galimybių bendrauti internetu, – kalbėjo specialistė. – Lengviau kalbantis per „Skype“. Tačiau šių trumpų pokalbių metu vaikai bijo pasisakyti, kas jiems blogai, nes nenori įskaudinti. Tėvai turėtų stebėti vaikų emocinę būklę. Kartais šie jaučia kaltę, kad tėvai išvyko uždarbiauti, nes reikia tenkinti atžalų poreikius.“
Išsiskyrimą su tėvais vaikai išgyvena skaudžiai. B. Motiejūnienė pasakojo, kad vaikai buvo palikti močiutės globai. Jiems nereikėjo keisti gyvenamosios vietos – ši apsigyveno jų namuose. Tačiau išvykus tėvams, vaikai pradėjo sirgti, nelankė ugdymo įstaigų. Globėja suprato, kodėl. Išsiskyrimą su tėvais ji prilygino kankinimui ir liepė šiems grįžti namo. Specialistės teigimu, daug psichologinių problemų kyla emigravus tėvams.
Palieka be įstatyminio atstovo
Kai kurie tėvai, vaikus aplankę per Kalėdas, kreipiasi į skyrių pratęsti globą ir vėl išvyksta. Ta tęsiasi kelerius metus. Tad susvetimėjama, atprantama nuo tėvų – vaikai niekuo su jais nesidalija, nebepasitiki. „Viena mergaitė sakė, kad jos mama – pinigų šaltinis, – kalbėjo specialistė. – Džiugu, kad globėjai rūpinasi emigrantų vaikais, stengiasi užpildyti atsiradusią tuštumą, bet tėvų niekas nepakeis.“
Kai kurie žmonės nesikreipia į VTA skyrių, kad nustatytų laikinąją globą savo vaikams, nes baiminasi, jog reikės pristatyti daug dokumentų. „Kreiptis su prašymu reikia likus ne mažiau kaip 30 dienų iki išvykimo, – akcentavo B. Motiejūnienė. – Reikia pristatyti prašymą ir kelis dokumentus.“
Vaikais, kurių emigravę tėvai nepasirūpino laikinąja globa, rūpinasi VTA skyriaus specialistai. Per ugdymo įstaigas šiuos radę, ieško giminaičių. „Jeigu tėvai piktybiškai vengia atlikti šią pareigą, galima kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo“, – teigė B. Motiejūnienė.
- Laikinajai globai nustatyti VTA skyriui reikia pateikti rašytinį tėvų prašymą dėl vaiko globos nustatymo jų išvykimo laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju, kuriam patiki prižiūrėti savo vaiką. Be to, reikalinga vaiko gimimo liudijimo kopija, tėvų ir fizinio asmens, siūlomo prižiūrėti vaiką, asmens tapatybės kortelės kopija, pastarojo sveikatos pažymėjimas (046 A forma), taip pat seniūnijos, kurioje šis asmuo gyvena, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas ir kartu su juo gyvenančių vyresnių nei 16 m. asmenų rašytiniai sutikimai.
