Ištiesta ranka – bėdai nuginti?
Penktadienio karštis buvo nė motais priekuliškei Janinai Marozienei, prie vieno prekybos centro prašinėjusiai išmaldos. Pagyvenusi moteris graudžiai pravirkdavo vos tik išvydusi naują pirkėją. Daugelis visgi praeidavo net galvos nepasukdami. „Bangos“ skaitytojai pasakojo, kad šią elgetaujančią moterį Gargžduose matantys nebe pirmą kartą.
„Esu skolinga, buvau pasiėmusi kreditą stogui dengti. Tiesa, man padėjo televizijos laida „Bėdų turgus“, bet pinigų neužteko. Štai paskolos dokumentai“, – užkalbinta „Bangos“ trumpam nubraukusi ašarą noriai kalbėjo Janina. Esą jos pensija vos per šimtą eurų, gyvenanti socialiniame būste su neįgaliu sūnėnu. Bet negi nėra artimųjų, kurie galėtų padėti? Ne, nesą, visus mirtis išguldžiusi. Išmaldos prašytoja lyg gerai žinomą litaniją vardijo savo praradimus: nuo ketverių metų augusi vaikų namuose, buvo ištekėjusi, vyras mirė trisdešimt penkerių, du sūnūs taip pat mirė, trečias nuskendo prieš kelerius metus.
Kai paskambinome Priekulės seniūnijos socialinei darbuotojai Ilonai Žilienei, ji teigė žinanti šią situaciją, Janina ne kartą yra buvusi socialinių darbuotojų akiratyje, tik akcentavo, kad gautų pinigų iš TV laidos „Bėdų turgus“ užteko uždengti stogą ir dabar jos būstas yra su nauju stogu. Sunku paaiškinti, kaip tokie vargiai galą su galu suduriantys žmonės ryžtasi imti ir gauna paskolas.
Vienadienis problemos sprendimas, finansinis neišprusimas, socialinių įgūdžių stoka, o rezultatas – ištiesta išmaldai ranka.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys, paklaustas, ar asmenys, pastebėti elgetaujantys Gargždų miesto viešose vietose, yra baustini, atsakė klausimu: „Mąstant žmogiškai, ką bauda gali padėti? Ar bauda – panacėja? Jei ir surašytume protokolą, tai kaip tuos pinigus išsireikalautume?“
Iš tiesų tokios administracinės atsakomybės už elgetavimą kol kas nėra numatyta, tačiau Savivaldybės gali numatyti mechanizmą, kaip tam užkirsti kelią.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161str. numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 579 eurų baudą. Štai tokiu būdu sukuriama galimybė bausti išmaldos prašytojus ir davėjus, jei tokie draudimai yra numatyti patvirtintose taisyklėse.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje miesto tarybų sprendimu tiek elgetavimas, tiek išmaldos davimas viešose vietose yra baustinas. Ypač, jei veiksmai yra agresyvaus pobūdžio. Statistika skelbia, kad surašyta keliasdešimt protokolų. Tačiau problemos tai iš esmės nepanaikina, kol Lietuvoje didelė socialinė atskirtis, o buvo ir bus žmonių, kuriems elgetavimas – tiesiog gyvenimo būdas ar net pasipelnymas. Provincijoje elgetavimas nėra taip paplitęs, kaip didmiesčiuose. Ypač sostinėje, kurios gatvėmis einant iš praeivio tiesiog galima sulaukti įžūlaus klausimo: „Ar turi eurą?“ Anksčiau užtekdavo lito.
Komentaras
- Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, dr. Romas LAZUTKA:
– Labdara nėra modernios visuomenės instrumentas. Labdara priklauso nuo atsitiktinės aukotojų malonės. Gali jos sulaukti, gali ne. Valstybės socialinė politika tam ir reikalinga, kad pagalba būtų garantuota. Tokia politika garantuoja, kad asmuo turi teisę į pagalbą kaip ir teisę į nuosavybę, rinkimus, į mokymąsi, į gydymą ir pan. Šalyse, kuriose yra gera socialinė politika, labdaros paprastai nereikia. Ja tenka remtis šalyse, kuriose ji neišplėtota. Solidarumas reiškia, kad mes turime ne asmeniškai aukoti elgetoms, bet sukurti efektyvią ir kokybišką socialinės paramos sistemą, kad elgeta gautų tai, kas numatyta įstatymuose.
