Įvaizdį susikuria ūkininkas

Klaipėdos rajone kasmet tirpsta ūkininkų skaičius, o ūkiai stambėja. Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 30 stambių ūkių. Gavę europinę paramą, jų savininkai modernizavo savo valdas – įsigijo šiuolaikiškos technikos, pasistatė modernius pastatus. Dauguma tai jaunesni ūkininkai. Smulkiuosiuose ūkiuose ūkininkauja vidutinio amžiaus gyventojai. Pensininkai, iš įpratimo dirbę savo ūkeliuose, pristigę jėgų, prigimtine tapusios veiklos priversti atsisakyti. Savo ūkius išregistruoja ir „popieriniai“ ūkininkai. Norinčiųjų dirbti žemę mažėja.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vinco Letuko, registre užregistruota apie 3500 ūkininkų, tačiau tarp jų daug netikrų, tai yra nevykdančių ūkinės veiklos. Jie įregistravo ūkininko ūkį norėdami pagal šį statusą kaime pasistatyti gyvenamąjį namą.

Taigi nieko nenutuokiantis apie žemės ūkį miestietis tapdavo „ūkininku“. Tačiau pastaraisiais metais šie ūkinės veiklos nevykdantys ūkininkai išsiregistruoja dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl Darbo biržos reikalavimų: jeigu esi ūkininkas, vadinasi, turi pajamų ir bedarbio statuso gauti negali.

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, praėjusiais metais ūkius išregistravo apie 66 rajono ūkininkus, o 95 įregistravo ūkį.

Klaipėdos rajone yra apie 5 tūkst. hektarų (8 proc.) apleistos žemės. Tai atsitiko dėl to, kad žemės ūkio paskirties žemėje išdalinta apie 70 tūkst. žemės sklypų statyboms.

„Kretingalės ir Sendvario seniūnijose didelis pavojus žemės ūkiui. Šioje teritorijoje numatyta Klaipėdos miesto plėtra. Ūkininkai nebeturi teisės plėsti savo ūkius – pirkti žemės, statyti pastatus. Nuo Gargždų į vakarus – nebe žemės ūkio zona. Čia įtaką daro uostamiestis“, – kalbėjo V. Letukas.

Šiame krašte yra įsikūrusių stambių modernių ūkių. Manfredas Skroblys, daug jėgų ir sveikatos paaukojęs kurdamas pieno ūkį Peskojų kaime, prisipažino keliolika metų gyvenantis nežinioje. „Tiesa, kurį laiką buvo ramu, bet dabar vėl sklinda šnekos apie giluminio uosto statybą Melnragėje. Tai paliestų ir mus“, – sakė ūkininkas, kurio viso gyvenimo triūsas – šiuolaikiškas pieno ūkis.

Keistas požiūris į žemdirbius, sukuriančius didelę dalį bendrojo vidaus produkto.

„Niekas nemėgsta žemdirbio, nors užjaučiančiųjų netrūksta. Kažkodėl visuomenėje kuriamas prastas žemdirbio įvaizdis. Net šalies valdžia jį menkina, nuslėpdama, kiek nacionalinio produkto sukuriama žemės ūkyje. O juk apie 20 proc. Vien tik žemdirbiai sukuria 12–13 proc.“, – teigė M. Skroblys.

„O man nesvarbu, kaip valdžia žiūri į ūkininką. Mano ūkis išlaiko daug „valdiškų“ žmonių – vien PVM pernai sumokėjau apie 120 tūkst. litų. O kiek mes sukuriame darbo vietų žemės ūkio žaliavos perdirbimo, trąšų gamybos įmonėse, konsultavimo tarnybose ir panašiai“, – pasitikinčiai kalbėjo stambiausio rajone gyvulininkystės ūkio šeimininkas Romas Liaudanskas iš Peskojų kaimo.


  • Klaipėdos rajone 860 ūkininkų valdo iki 1 hektaro žemės, nuo 1 ha iki 3 ha – 1 325, o iki 3 ha – per 2 000. Valdančių nuo 3 ha yra apie 900 ūkininkų, o nuo 20 ha – 120 ūkininkų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių