Kokia buvo geriamojo vandens sauga ir kokybė Klaipėdos rajone
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius informuoja apie Klaipėdos rajono gyventojams viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę 2025 metais.
Klaipėdos rajono gyventojams 2025 metais vanduo buvo tiekiamas iš 40 VMVT užregistruotų geriamojo vandens tiekimo sistemų, iš kurių 38 yra Klaipėdos rajone, 2 Klaipėdos mieste. Daugiausia vandenviečių (38) eksploatuoja AB „Klaipėdos vanduo“, 1 – UAB „Gargždų plytų gamykla“, 1 – gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „Kalotė“. Geriamojo vandens tiekimo veiklai nustatyta tvarka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotas Geriamojo vandens tiekimo licencijas (toliau – Licencija) turi tik AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Gargždų plytų gamykla“. GNSB „Kalotė“ atstovams, pateikus prašymą dėl vandenvietės išregistravimo iš VMVT tvarkomo geriamojo vandens tiekėjų registro, 2026 metų pradžioje jų eksploatuojama vandenvietė iš VMVT registro išregistruota.
Dalis Klaipėdos rajono gyventojų vandeniu aprūpinami iš Klaipėdos miesto pirmos ir trečios vandenviečių. Iš Klaipėdos miesto pirmosios vandenvietės viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinami Klaipėdos rajono Aukštkiemio, Slengių, Gindulių, Kalnuvėnų, Kalotės, Trušelių, Mazūriškės, Karklės gyventojai, iš Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės – Klaipėdos rajono Jakų, Dumpių, Sudmantų, Stragnų II, Dituvos, Mickų, Kuodžių, Ketvergių, Gropiškės, Minijos, Dauparų, Šlapšilės, Gobergiškės, Budrikių, Jonušų, Sudmantų, Toleikių kaimų bei Priekulės miestelio gyventojai.
Veiklos vykdymo vietose (vandenvietėse) 2025 metais atlikti šeši patikrinimai, iš jų trys planiniai (Gargždų, Klaipėdos miesto pirmosios ir trečiosios vandenviečių) ir trys neplaniniai – pagal gautus vartotojų pranešimus (skundus) (du Klaipėdos miesto I vandenvietės, vienas – Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės). Planinių patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta.
Vykdant viešai tiekiamo geriamojo vandens valstybinę kontrolę, 2025 metais iš Gargždų, Klaipėdos miesto pirmosios bei iš Klaipėdos miesto trečiosios vandens tiekimo teritorijų buvo paimti planiniai valstybiniai geriamojo vandens mėginiai cheminių rodiklių (aliuminio, arseno, boro, kadmio, chromo, mangano, natrio, stibio, seleno, fluorido) kiekio nustatymui. Mėginiai buvo paimti iš Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“, Klaipėdos lopšelio-darželio „Giliukas“ ir Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos vidaus tinklų čiaupų. Visuose trijuose mėginiuose visi ištirti rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) reikalavimus.
Dėl iš Klaipėdos rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens kokybės 2025 metais vartotojų skundų negauta, nors dalyje vandens tiekimo teritorijų vandens kokybė nėra gera. Klaipėdos mieste buvo gauti trys vartotojų skundai, iš kurių du pasitvirtino (vienas šių skundų atvejis apėmė net 16 pranešimų, užregistruotų VMVT rugpjūčio 18–27 dienomis ir yra susijęs su Klaipėdos rajono gyventojais). VMVT 2025 m. rugpjūčio 18–27 dienomis buvo užregistruoti pranešimai dėl iš Klaipėdos miesto pirmos vandenvietės viešai tiekiamo geriamojo vandens nepriimtino kvapo ir skonio (dalis tų pačių pranešėjų skundų buvo persiųsta VMVT tyrimui kitų institucijų). VMVT Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius Klaipėdos miesto pirmos vandenvietės neplaninį patikrinimą atliko 2025-08-19, patikrinimo metu paėmė septynis valstybinius geriamojo vandens mėginius skirtingose vartojimo vietose bei Klaipėdos miesto pirmoje vandenvietėje (3 mėginius žarninių lazdelių, žarninių enterokokų, koliforminių bakterijų ištyrimui, 2 laisvojo chloro, 2 skonio ir kvapo nustatymui). Visuose paimtuose mėginiuose žarninių lazdelių, žarninių enterokokų, koliforminių bakterijų neaptikta, nustatytas laisvo chloro kiekis buvo <0,03 mg/l, tačiau buvo nustatytas pašalinis sudusęs kvapas (skonis nevertintas dėl nustatyto nepriimtino kvapo). Kvapo tyrimo rezultatai neatitiko Higienos normos 4 lentelėje nurodytos vertės reikalavimų (kvapas t. b. priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių). Vartotojų skundai pasitvirtino. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją, tiekiamo vandens kvapo ir skonio pasikeitimus sukėlė dezinfekavimo priemonės dozavimo valdiklio gedimas, jis buvo išsiaiškintas ir pašalintas, numatytos prevencinės priemonės.
Dėl nustatytų pažeidimų AB „Klaipėdos vanduo“ atsakingam darbuotojui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Geriamojo vandens tiekėjai privalo vykdyti viešai tiekiamo vandens stebėseną, t. y. atlikti geriamojo vandens laboratorinius tyrimus ir iki kiekvienų metų kovo 31 d. pateikti VMVT Geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo ataskaitas (toliau – Ataskaita). Tai numatyta Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatyme. Ataskaitos apie 2025 metais geriamojo vandens tiekėjų vykdytą geriamojo vandens stebėseną pateiktos 2026 metų kovo mėnesį.
Pateiktos ataskaitos įvertintos ir nustatyta, kad visi geriamojo vandens tiekėjai visose vandens tiekimo teritorijose geriamojo vandens stebėseną pilnai įvykdė pagal Geriamojo vandens Stebėsenos programas 2025 m., suderintas su VMVT Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriumi.
Pagal Higienos normos reikalavimus geriamajame vandenyje tiriami 2 mikrobiologiniai rodikliai, 27 toksiniai, 18 indikatorinių rodiklių ir 3 radiologiniai rodikliai (vieno iš jų – radono – Radiacinės saugos centras leido netirti). Imamų mėginių skaičius priklauso nuo per parą paskirstomo ar išgaunamo vandens kiekio. Mažoms vandenvietėms yra sumažintas B grupės cheminių rodiklių tyrimų dažnumas (kai per parą tiekiama iki 10 m3 vandens, B grupės rodikliai privalo būti ištirti ne rečiau kaip vieną kartą per 6 metus; kai per parą tiekiama 10–100 m3 vandens – tiriamas 1 mėginys per metus). Radiologinių rodiklių ištyrimui mažiausias imamų mėginių skaičius – ne mažiau kaip 1 mėginys per 10 kalendorinių metų,- leidžiamas geriamojo vandens tiekimo teritorijose, iš kurių per parą paskirstoma iki 100 m3 vandens.
Pagal Ataskaitų duomenis abiejose Klaipėdos miesto ir 23 Klaipėdos rajono geriamojo vandens tiekimo sistemose įrengti vandens kokybės gerinimo įrenginiai, kuriuose, priklausomai nuo išgaunamo vandens saugos ir kokybės, naudojami įvairūs vandens ruošimo būdai: amonio, geležies, mangano, drumstumo, spalvos, organinių medžiagų šalinimas, skonio ir kvapo panaikinimas, skaidrinimas, dribsniavimas, dezinfekavimas, o Klaipėdos miesto pirmoje ir Kretingalės vandenvietėse dar ir fluoridų šalinimas.
Visi ištirti mikrobiologiniai, cheminiai (toksiniai), indikatoriniai ir radiologiniai rodikliai Higienos normos reikalavimus atitiko 20 Klaipėdos rajono vandentiekių vandenyje, iš jų 19 AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų vandens tiekimo sistemų (Agluonėnų, Balsėnų, Daugmantų, Daukšaičių, Drevernos, Ežaičių, Girininkų, Girkalių, Judrėnų, Kalniškės, Kvietinių, Pėžaičių, Plikių, Rudaičių, Tilvikų, Vaitelių, Vėžaičių, Veiviržėnų, Žadeikių) bei UAB „Gargždų plytų gamykla“ vandens tiekimo sistemos. Ir iš kitų Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vandenviečių tiekiamas vanduo buvo saugus, t. y. visuose tirti mikrobiologiniai ir toksiniai rodikliai atitiko Higienos normos reikalavimus, tačiau buvo nustatyti indikatorinių rodiklių neatitikimai.
Pagal Ataskaitų duomenis 2025 metais Higienos normoje nurodytas vertes (nurodytas skliausteliuose) viršijo devyni indikatoriniai rodikliai: geležis (200 μg/l) neatitiko 11 vandentiekių vandenyje, amonis (0,50 mg/l) – 10 vandentiekių vandenyje, koliforminės bakterijos (0/neaptikta) rastos 5 vandentiekių vandenyje, drumstumas (4 NTU) – 4 vandentiekių vandenyje, manganas (50 μg/l) – 4 vandentiekių vandenyje, kolonijas sudarančių vienetų skaičius (nėra nebūdingų pokyčių) (toliau KSVS) – 3 vandentiekių vandenyje, spalva (30 mg/l Pt) – 1 vandentiekio vandenyje, permanganato indeksas (5,0 mg/l O₂) – 1 vandentiekio vandenyje, radiologinis rodiklis – indikacinė dozė (0,10 mSv (visuminio alfa aktyvumo koncentracija <1,0 Bq/l) – 1 vandentiekio vandenyje.
Indikatoriniai rodikliai (geležis, amonis, kvapas, skonis, spalva ir kt.) su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai tiesiogiai nesiejami, bet parodo neparuošto vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją ir tiriami, siekiant nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų žmonių sveikatai ir imtis reikiamų priemonių. Būtent indikatorinių rodiklių neatitikimai dažniausiai kelia vartotojų nepasitenkinimą. Kokie indikatoriniai rodikliai, kokio vandentiekio vandenyje viršijo detaliai nurodyta lentelėje:
*Pastaba: Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ Viešai tiekiamo geriamojo vandens Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje kokybės gerinimo programą 2021–2030 m. numatomos priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai.
Klaipėdos rajone vandens kokybės problemos palaipsniui sprendžiamos, įgyvendinant „AB „Klaipėdos vanduo“ viešai tiekiamo geriamojo vandens Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje kokybės gerinimo programos 2021-2030 m, patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos geriamojo vandens Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje kokybės gerinimo programos 2021–2030 m. priemonių plane“ numatytas vandens kokybės gerinimo priemones. Pagal šią programą dalis suplanuotų priemonių laiku neįgyvendinta: nepastatyta vandens ruošykla Svencelėje (2025 m. IV ketv.), ruošykla Vėžaičiuose vietoje 2024 m. IV ketv., pradėta naudoti tik 2026 m. balandžio pradžioje. Pagirtina, kad anksčiau suplanuoto laiko pastatytos ir pradėtos eksploatuoti keturios vandens ruošyklos: Ežaičių, Vanagų, Rokų, Rudgalvių.
Geriamojo vandens tiekimas vartotojams yra svarbi ir labai atsakinga veiklos sritis, reikalaujanti ne tik didžiulės vandens tiekėjo kompetencijos ir atsakingumo, bet ir savivaldybės veiksmų ir atsakingumo, pastatų administratorių ar savininkų tinkamos vidaus vandentiekio tinklų priežiūros. Gyventojai, geriamuoju vandeniu apsirūpinantys patys iš savo gręžinių ar šachtinių šulinių, patys turi rūpintis savo vartojamo vandens sauga ir kokybe. Tai ypač aktualu vartojantiems šachtinių šulinių vandenį, kurio kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros, aplink šulinį vykdomos veiklos ir gali greitai pasikeisti.
Apie gyventojų aprūpinimo saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu problemas VMVT Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius kasmet raštu informuoja Klaipėdos rajono savivaldybę, ragindama imtis efektyvių priemonių, užtikrinančių gyventojų aprūpinimą saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu.
Mindaugas KAŠINSKAS
Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas
