Jaunuoliai dirbti nori, bet motyvacijos pritrūksta
Pasibaigus mokslo metams, dažnas moksleivis papildo dirbančiųjų gretas ir įsidarbina įvairiose verslo srityse. Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2020 m. vykdo jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuri suteikia nepilnamečiams galimybę ne tik užsidirbti pinigų, bet ir išbandyti save įvairiose srityse. Tačiau darbdaviai atviri, nemažai jaunuolių neturi motyvacijos dirbti ir domisi jie ne savo pareigomis, o tik uždarbiu.
Šiemet lėšų skirta mažiau
Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programos atsiradimą paskatino 2019 metais Klaipėdos rajono savivaldybėje atliktas jaunimo problematikos tyrimas, kuris atskleidė, kad daugelis nepilnamečių nori vasarą susirasti pirmąjį darbą, įgyti bendrųjų ir socialinių kompetencijų. Nuo 2020 m. iki 2022 m. programos vykdymą organizavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o nuo 2022 m. – biudžetinė įstaiga Gargždų atviras jaunimo centras (GAJC). Šioje programoje gali dalyvauti visi rajono jaunuoliai nuo 14 metų iki 18 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone, tačiau ne visi norintys gali patekti į šią programą. Jeigu joje norinčių dalyvauti yra daugiau nei įgyvendinimui Klaipėdos rajono savivaldybė skiria lėšų, atrenkami tie dalyviai, kurie atitinka prioritetus: jų šeimai taikoma atvejo vadyba, jaunuolis gyvena šeimoje, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, arba paauglys gyvena tik su vienu iš tėvų, prioritetas teikiamas ir dalyviams, kurių pasirinktas darbas skatina ugdyti įvairias kompetencijas ir įgūdžius, arba jaunuolis dalyvavo pasirengimo darbui programose. 2022 m. programoje dalyvavo 54 jaunuoliai, tik 2 iš jų neišdirbo viso suplanuoto ir su darbdaviu sutarto laiko. Pirmadienį ryte GAJC praktinių įgūdžių ir verslumo ugdymo specialistas Aivaras Buitkus „Bangai“ sakė, kad šiais metais sulaukta 47 moksleivių anketų ir dar tikimasi iki vakaro sulaukti mažiausiai 10. Nors viešojoje erdvėje dažnai teko išgirsti mokinių ir jų tėvų komentarų, kad laisvos darbo vietos labai greitai užsipildė, GAJC darbuotojas teigė, kad tai netiesa. „Darbdaviai, tik paskelbus darbo pasiūlymus viešojoje erdvėje, sulaukia labai daug skambučių ir elektroninių laiškų, todėl, gavę pakankamai jaunuolių gyvenimo aprašymų, prašo daugiau jų nebesiųsti, sakydami, kad laisvos darbo vietos užpildytos. O mes registruojame tik tuos jaunuolius, kurie jau preliminariai susitarė su būsimais darbdaviais. Šiuo metu dar yra keletas laisvų darbo vietų“, – aiškino A. Buitkus. Pašnekovas apgailestavo, kad šiais metais teks daryti dalyvių atranką, nes finansavimas programai sumažėjo, mat praėjusiais metais programos įgyvendinimui Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė 20 tūkst. eurų, o Jaunimo reikalų agentūra prisidėjo dar 12 tūkst. eurų. Šiemet Jaunimo reikalų agentūra gavo finansavimą iš kitų fondų ir pasiūlė jaunuoliams dalyvauti „Pasimatuok profesiją“ projekte. Taigi, dabar programa finansuojama tik iš Klaipėdos rajono savivaldybės skirtų lėšų ir bus kompensuojama 15 darbo vietų mažiau. „Bangos“ korespondentei pasiteiravus, kiek šioje programoje dalyvauja nuolatinių GAJC lankytojų, A. Buitkus atsakė, kad centras išskirtinis tuo, kad lankytojų neregistruoja, o esą spekuliuoti skaičiais jis nenori.
Darbo pasiūlymų pakanka
Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa sulaukia ne tik paauglių susidomėjimo, bet ir darbdavių. Šiemet jaunuolius norinčios įdarbinti įmonės visą balandžio mėnesį pildė elektroninę registracijos anketą. Anot GAJC darbuotojo, balandį užsiregistravo 24 darbdaviai, po registracijos prie šios programos prisijungė dar 6. „Mūsų prioritetas – jaunuoliai, siekiame pasiūlyti jiems kuo daugiau pasirinkimo ir alternatyvų, todėl registruojame visus potencialius darbdavius ir po nustatyto jų registracijos laikotarpio“, – sakė A. Buitkus. Per mėnesį darbdaviui suteikiama 300 eurų kompensacija už jauną žmogų, kuris dirbo pilnu etatu, maksimali kompensavimo trukmė už įdarbintą paauglį yra 2 mėnesiai. Vienam darbdaviui kompensacija mokama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunuolius. Šioje programoje kiekvienais metais dalyvauja vis naujų darbdavių, tačiau kai kurios įmonės registruojasi ir priima jaunuolius kasmet – nuo programos įkūrimo pradžios. Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė teigė, kad patys darbdaviai stengiasi ir siūlomomis darbo sąlygomis patraukia paauglių dėmesį. „Viešai paskelbiame informaciją apie šią programą ir jos registracijos pradžią, o darbdavių pačių aktyviai neagituojame, nes kasmet sulaukiame pakankamai darbo pasiūlymų paaugliams. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Virbauskas taip pat praneša smulkiesiems verslininkams apie galimybę įdarbinti nepilnamečius, visi gražiai bendradarbiaujame“, – kalbėjo A. Radžienė.
Patirtys įvairios
Pakalbinti darbdaviai, kurie ne pirmą kartą dalyvauja jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje, tikina, kad atėję įsidarbinti paaugliai turi konkretų tikslą – užsidirbti pinigų, bet pasitaiko ir tokių, kurie mieliau laiką leidžia įbedę akis į telefoną ir apie savo pareigas pamiršta. „Dinozaurų parko“ direktorė Rima Andriškevičiūtė teigė, kad į darbą priima nuo 16 metų, todėl sulaukia nemažai nepilnamečių užklausų dėl darbo šiltuoju metų laiku ir priimtais jaunaisiais darbuotojais nesiskundžia. „Daugelis iki pilnametystės visas vasaras dirba pas mus. Manau, kad jaunajai kartai svarbu leisti išbandyti save vis kitose pareigose, nes vieni ateina nežinantys, ko nori, kiti konkrečiai man sako – noriu būti animatoriumi. Padirbėję daugelyje parko vietų, paaugliai randa, kur jiems patinka dirbti ir atsiskleidžia jų gerosios charakterio savybės“, – pasakojo R. Andriškevičiūtė. UAB „Beno laivynas“ personalo vadovė Liudmila Juknienė „Bangai“ sakė, kad svarbiausia su jaunimu daug bendrauti, išsamiau papasakoti apie jų darbą, tada nekyla ir konfliktinių situacijų. „Nereikia paauglio kaip musės į barščius įmesti, skiri jam laiko, parodai, kaip dirbti, ir jis puikiai susitvarko su savo pareigomis. Mūsų įmonei tikrai sekasi su įdarbintais nepilnamečiais“, – kalbėjo L. Juknienė. Tačiau „Infinity“ vandens parko savininkas Aurimas Šacauskas negailėjo kritikos jaunosios kartos darbuotojams. Pasak jo, daugeliui paauglių trūksta atsakomybės jausmo, jie nori darbe daugiau pramogų ir dar gauti už tai atlygį. „Leidžiu darbuotojams pasidžiaugti vasara, pramogauti vandens parke, bet darbo metu reikalauju atlikti jiems pavestas užduotis, o ne spoksoti į telefono ekraną. Negaliu sakyti, kad visi pas mane atėję dirbti paaugliai nemotyvuoti, bet daug tokių. Įsivaizduokite, ateina pas mane ryte jaunuolis ir pareiškia, kad šiandieną jis dirbs tik iki konkrečios valandos, manęs anksčiau net neįspėjęs, kad jam reikia laisvo pusdienio. Tad man kyla klausimas – ar aš dirbu pas jį, ar jis pas mane?“ – retoriškai klausė A. Šackauskas.
Daugiau programoje nedalyvauja
Nors Savivaldybė ir moka darbdaviams kompensacijas už įdarbintą nepilnametį, ne visi programoje dalyvavę įmonių vadovai nori į darbą vėl priimti paauglius. UAB „Emigus“ direktorė Lina Vosylė į darbą sezono metu priėmė paauglę, kuri dirbo vaikų žaidimų kambaryje. Pasak pašnekovės, mergina buvo darbšti ir pretenzijų jai neturėjo, bet programoje nebedalyvauja, nes yra griežti apribojimai dėl nepilnamečių darbo ir poilsio laiko. „Vaikai negali dirbti savaitgaliais, o tada mums ir reikia daugiausia pagalbos, todėl man neapsimokėjo“, – sakė L. Vosylė. Mažosios bendrijos „Jauja“ vadovė Milda Lukoševičiūtė teigė, kad ji siuva ir prekiauja lino gaminiais, kuriuos eksportuoja į užsienį, todėl labiausiai ji ieško siuvėjų, o paaugliai neturi siuvimo žinių. „Pas mane dirbo tik viena mergina, kuri padėjo su užsakymais. Apie ją galiu atsiliepti tik pačiais geriausiais žodžiais, nuostabi darbuotoja! Su ja iki šiol bendrauju, ji man padeda, kai tik turi laiko“, – džiaugėsi M. Lukoševičiūtė. Asta Pilipuitienė, vaikų žaidimo centro „Kūlverstukų šalis“ direktorė, „Bangai“ sakė, kad užteko vieną kartą įdarbinti nepilnametį, kad suprastų, jog jaunuoliams trūksta elementarių žinių apie darbą. „Mano veikla susijusi su vaikais ir pagal programą 2020 metais įdarbinau jauną žmogų, bet jam nekaip sekėsi, nes darbo tempas buvo didelis, reikėjo labai daug visko aiškinti, net kaip veidrodį valyti. Po to karto pasakiau sau, kad tikrai paauglių į darbą priimti nenoriu“, – savo neigiama patirtimi dalijosi vadovė.
Nepanaudotos lėšos – dovanų čekiams
2022 m. pažangiausius ir aktyviausius jaunuolius GAJC apdovanojo iki 100 eurų vertės prekybos centro „Akropolis“ dovanų čekiais, pernai paauglių dovanoms buvo skirta 2 tūkst. eurų. Pasiteiravus, kodėl nuspręsta motyvuoti jaunuolius prekybos centro dovanų čekiais, A. Buitkus atsakė, kad uždaroje grupėje socialiniame tinkle jis bendravo su visais jaunaisiais darbuotojais ir uždavė klausimą, kokia dovana jiems būtų prasmingiausia bei geriausia. Dauguma paauglių atsakė, kad dovanų čekis, nes prekybos centre didesnis pasirinkimas. „Visos dovanos perkamos iš likusių lėšų po projekto, o jos lieka, jeigu į darbą priimtas jaunuolis neišdirbo viso su darbdaviu sutarto laiko arba nepilnamečiai, dirbantys pagal valandinę darbo apskaitą, dirbo mažiau negu planuota. Šiais metais negaliu atsakyti, ką dovanosime paaugliams, gal tik parkerį“, – aiškino pašnekovas.
Konfliktų neišvengė
Praėjusiais metais dalyvavusių programoje jaunuolių darbinės patirtys buvo įvairios – nuo gražių draugysčių su vadovais iki pykčių dėl netinkamai iškomunikuotų sąlygų ir susitarimų nesilaikymo, kurie kildavo tiek dėl darbdavio, tiek dėl darbuotojo kaltės. A. Buitkus teigė, kad paaugliai apie patirtus sunkumus darbe papasakojo tik pasibaigus programai, mat GAJC darbo sutarties sudarymo metu nedalyvauja ir nežino, kokiomis sąlygomis įsidarbina nepilnamečiai. „Mums nei darbdavys, nei darbuotojas ataskaitų pateikti neturi, mes tik pasirašome trišalę sutartį dėl kompensacijos. Buvo toks atvejis, kad darbdavys skundėsi, jog tarp jaunųjų darbuotojų užsimezgė artima draugystė ir tai trukdė darbui, taip pat vienas paauglys skundėsi, kad įmonės vadovas žadėjo vienas darbo valandas, bet buvo blogas oras, ir dirbo mažiau nei planuota. Kiek galime, tiek padedame jaunuoliams“, – pasakojo pašnekovas. „Bangos“ korespondentė pasiteiravo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), ar dažnai Klaipėdos rajono paaugliai, laikinai įdarbinti vasaros sezonui, kreipiasi į įstaigą, kad darbdavys nesilaiko darbo sutartyje nurodytų sąlygų. VDI atstovai nedaugžodžiavo ir pažymėjo, kad įstaiga nekaupia atskiros statistikos apie skundus dėl nepilnamečių asmenų. „Atskirai fiksuojama tik informacija apie nustatytą nelegalų darbą. Taigi, per 2022 m. Lietuvoje nustatyta iš viso 40 nelegaliai dirbusių asmenų iki 18 m. Per 2023 m. I ketv. nustatyti du nelegaliai dirbę asmenys iki 18 m. Pastebėtina, kad nepilnamečių darbo kontrolei vasaros sezonu skiriamas didesnis dėmesys tose vietovėse, kur dažniausiai dirba nepilnamečiai asmenys – Palanga, Klaipėda ir kt.“, – rašoma atsakyme.
Darbdaviai laikosi taisyklių
Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje dalyvaujantys darbdaviai siūlo nepilnamečiams darbą įvairiose srityse, viena iš jų – viešojo maitinimo įmonės. Šių įstaigų darbo skelbimuose nurodoma, kad restorane paaugliai turės išnešioti maistą klientams, tačiau maitinimo įstaigose dažnai klientas turi galimybę užsisakyti alkoholinių gėrimų. Vadovaujantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateikta informacija, nepilnamečiai darbuotojai negali dalyvauti nė viename prekybos alkoholiniais gėrimais etape: priimti ir pateikti užsakymus, taip pat priimti atsiskaitymus už alkoholinius gėrimus. „Bangai“ pasiteiravus, ar nepilnamečiai, įsidarbinę pagal programą, restoranuose alkoholio nenešioja, A. Radžienė atsakė, kad rajono darbdaviai sąžiningi ir griežtai laikosi numatytų reikalavimų, susijusių su nepilnamečių įdarbinimu. „Aš pati asmeniškai važiuoju ir bendrauju su įmonių vadovais, kurie įdarbina paauglius, palaikau ryšį ir su jaunaisiais darbuotojais, neturiu tokios informacijos, kad jiems tektų nešioti alkoholinius gėrimus“, – teigė A. Radžienė.
Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Aivaro BUITKAUS nuotr.
