Juoko terapija

HUMORESKA

Stovi Vasiliauskas prie lango ir taip garsiai juokiasi, tiesiog nesveikai žvengia, tad Vasiliauskienei neramu pasidarė – dar nesiskiepijo, o jau pasekmės akivaizdžios. Atlėkusi klausia, kas gi atsitiko.

– Tu tik pažiūrėk, – rodo tas pirštu į kaimynų kiemą, – oi negaliu, mirsiu iš juoko, – susiima už pilvo, – kieme grynas plikledis, o Petrauskas išnešė šiukšles, tai kad plojosi visu ūgiu, kibiras į vieną pusę, šiukšlės į kitą. Bandė jas rinkti ir vėl drėbėsi.

– Žmogui nelaimė, o tu linksminies, – Vasiliauskienė bando sugėdinti vyrą.

– Juokas pailgina žmogaus gyvenimą, penkios minutės gero juoko prilygsta dviem dienom, – Vasiliauskas pasižiūrėjo į laikrodį ir dar kiek pakikeno. – Todėl aš ir pragyvenau vieneriais metais daugiau už Petrauską.

– Kuo čia dėtas juokas – tu metais anksčiau gimęs.

– Tai, kad ne. Tai Petrauskas metais vėliau į šį pasaulį atėjo.

– Na, koks skirtumas, kas anksčiau ar kas vėliau? – nebesusigaudo Vasiliauskienė.

– Koks, koks, varna tu – lygiai metai.

– Supratau, – abejodama pritarė Vasiliauskienė ir staiga, kad pradėjo kvatoti net pasiraitydama. – Tu tik pažiūrėk, Petrauskienė išėjo pagelbėti ir žengusi tik porą žingsnių taip gražiai tėškėsi.

– Kaimynei gal skauda, o tu iš juoko miršti, – dabar jau Vasiliauskas bando paprotinti žmoną.

– Nepamaišys ir man papildomi meteliai, – šiaip ne taip pro juokus atšauna Vasiliauskienė.

Stovi abu, vis dar krizena ir staiga iš kažkur pasigirdo toks linksmas, tiesiog užkrečiantis juokas. Šoko kartu prie lango ir pamatė apačioje laimingus Petrauskus. Tie rankomis rodė į Vasiliauskų pusę ir vos ne vaipėsi iš laimės.

– Nejaugi degam? – persigandęs Vasiliauskas keletą kartų patraukė nosimi, bet dūmų neužuodė. Vasiliauskienė aplėkė visus kambarius – viskas tvarkoje. Neliko nieko kito, kaip atvėrus langą, paklausti Petrauskų, iš kur tas džiaugsmas.

– Jūsų tvartas dega, – anie tiesiog springsta iš juoko.

Stvėrė Vasiliauskai kibirus su vandeniu ir kulkos greičiu išlėkė į kiemą. Jau puls prie tvarto, bet nėra ko gesinti. Tvarto tai nėra, niekada jo ir neturėjo. Stovi nustėrę su artipilniais kibirais rankose, o Petrauskai vos ant kojų laikosi iš to smagumo:

– Su balandžio pirmąja, kaimynėliai, – būkit laimingi ir kartu pasijuokime – juokas ilgina gyvenimą.

„Na, ar ne parazitai – jiems nuo mūsų streso gyvenimas ilgėja.“

Algimantas VAŠKYS