Jūsų balsas gali
Šiųmetė rinkimų karštinė Lietuvoje kelia tikrą kaitrą. Interneto portalai ir įvairiausio plauko apžvalgininkų blog’ai mirga marga: pirmajam Lietuvos prezidento rinkimų turui pastabų turi visi. Vaizdas nedaug skiriasi nuo debatų krepšinio aikštelėje – gudrūs visi 3 milijonai „teisėjų“.
Dar milijardas tokių teisuolių visoje Europoje antrą savaitę neatsigauna nuo austrų transvestito Conchitos Wurst triumfo „Eurovizijoje“. Dėl barzdotos moters (ar vyro?) žiaukčioja testosterono nestokojantys vyrai – jei tik tas Conchita pasimaišytų kelyje, priaugintus nagus į antrą pusę atlenktų. Tradicines šeimas puoselėjančios mamos staiga išgąstingai ima stebėti kieme žaidžiančius savo vaikus – ar tik ne per daug smėlio dėžėje jos ir kaimynės berniukai glaudžiasi? Internete apie skandalingąjį (-ą) austrą (-ę) turbūt prirašyta ne mažiau komentarų nei apie visus septynis lietuvių kandidatus į prezidentus.
Tačiau, jeigu galima, užduosiu komentatoriams kontrolinį klausimą – o už ką „Eurovizijoje“ balsavote Jūs? Į tokią pastabą viena pažįstama sureagavo nurausdama – „miegojau“. Ką gi, mieloji, savo šansą apginti pasaulį taip pat pramiegojai. Tokių apsisapnavusių europiečių pavyzdys rodo, kad pasyvios tautos pačios veda save į nebūtį ir leidžia kitiems spręsti už save. Pagailėję lito ir nesiuntę trumposios žinutės, neturite teisės priekaištauti, kad Europa degraduoja – prie to prisidėjote ir jūs.
LR prezidento rinkimai diskusijas taip pat kelia visiems, nors juose noro pareikšti savo nuomonę neparodė net 48 proc. šalies rinkėjų. Beveik pusė žmonių turi kuo pasiteisinti: nebuvo tinkamo kandidato, vis tiek laimės Grybauskaitė, mano balsas nieko nelemia, lijo, vaikai miegojo, daržas nesėtas ir t. t. Įdomiausia, kad kai kurie tokių pasiteisinimų autoriai nelabai galėtų išvardinti visų kandidatų pavardes. Nes jie jau dabar savaime pikti ant būsimo prezidento, kad gyvena ne taip ir uždirba per mažai.
Tuo, kad didelė dalis lietuvių šiemet nerado tinkamo kandidato jų lūkesčiams pildyti, drįsčiau kaltinti pačius kandidatus. Per vangią reklaminę kampaniją nė vienas iš jų nepasivertė tautos gelbėtoju: pensijų didinti nežadėjo, kaimo kelių nukloti asfaltu – irgi. Jokių lozunginių deklaracijų ir net nuolatinio kozirio – didesnio „minimumo“! Netikėtas pasirinkimas konkuruoti skaidriai – sveikintinas, tačiau neveiksnus. Vieninteliu netikėtu kandidatu buvo galima laikyti N. Puteikį, kuris, be sąlyginai protingų kalbų, dar puikiai įvaldęs ir viešųjų ryšių naudą. Pirmasis „solinis“ išėjimas į rinkimų sceną kandidatui buvo sėkmingesnis nei manė visi skeptikai. Tačiau tai klasikinis politikos pavyzdys, kai nauja persona susižeria dalį tautos gelbėtojo vis dar laukiančių rinkėjų balsų.
Kita vertus, pasiteisinimas, jog nerandate Lietuvos verto prezidento, turbūt reiškia, kad nevertų sąraše yra. Tad ar ne geriau įsijungti į katės-pelės žaidimą ir iš rato bandyti išmesti tą, kuris nevertas ar nebevertas valdyti valstybę? Tą, kuris, neduok tu davęs, taptų visų mūsų vadu? Vėl sakysite, kad vienas lauke ne karys ir jūsų vienų balsas nieko nelemia. Tačiau praktika rodo, kad taip ar panašiai manančiųjų yra maždaug 48 proc. visų rinkėjų – tų, kurie ignoruoja rinkimus. Skaičius svarus, o norėdami padaryti įtaką Lietuvai, teturite padaryti vieną – kartą per penkerius metus atsikelti nuo minkštos sofos ir atlikti pareigą valstybei. Tik tuomet galėsite pagrįstai valdžios prašyti kompensacijos už šildymą, nemokamo mokslo savo atžaloms ar to paties didesnio „minimumo“. Nes jūsų dėka kandidatas bus gavęs aukščiausio šalyje žmogaus statusą.
Kitą sekmadienį vyksiantys rinkimai leis vienu šūviu nušauti du zuikius – kartu su Prezidentu išrinkti ir atstovus Europos Parlamente. Pastarieji rinkimai kelia dar daugiau piktų replikų, ir didesnė dalis rinkėjų nežada vargintis rinkdami kažką į bene šilčiausias vieteles žemėje. Tačiau ir čia Jūs turite visas galimybes į Europos Parlamentą nesiųsti tų, kurie, jūsų nuomone, neverti europinės algos. Savo balsu galite protestuoti prieš kandidatą ar visą partiją. Nes jūsų, rinkėjų, yra pusantro milijono, o išrinktaisiais tapsiančių europarlamentarų – vos 12. Neleiskite nei Europos, nei šalies likimo spręsti žmonėms, kuriais nepasitikite. Jie – jūsų rankose.
