Kai po mirties ginčijama tėvų valia
Gyvenimo saulėlydyje žmogus rašo testamentą arba savo turtą dovanoja. Po mirties kartais vaikams kyla klausimas, ar tėvai tuo metu buvo veiksnūs. Ir teismuose užvedamos civilinės bylos. Klaipėdos rajono apylinkės teisme kasmet jų pasitaiko. Šios bylos sudėtingos moraliniu aspektu, sunkiai įrodomos, supriešinančios visą giminę.
Dovanojo būdamas neveiksnus?
Prabėgus 3 metams po tėvo mirties, į Klaipėdos rajono apylinkės teismą kreipėsi broliai Antanas ir Aloyzas, siekdami, kad būtų nuginčyta tėvo Kazimiero valia – dviejų sklypų dovanojimas jų broliui Romualdui. Ieškovai teigė, jog apie tai sužinoję tėvui mirus. Jie tvirtino, kad sandorių sudarymo metu šis negalėjo suprasti savo veiksmų, nes buvęs sunkios psichinės ir fizinė būklės.
Atsakovas aiškino, kad tėvui mirus, šie per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, neatliko kitų teisinių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu ar pretenzijomis. Romualdas teigė, kad tėvas sandorių sudarymo metu nebuvo tokios būklės, kad nesuvoktų savo veiksmų. Pasak jo, sandoriai sudaryti dalyvaujant notarei, kuri įsitikino tėvą galėjus išreikšti savo valią – jis iki mirties buvęs blaivaus proto. Ir, notarės teigimu, nebuvo praradęs teisės disponuoti savo turtu, todėl žemės sklypus padovanojęs Romualdui nepažeisdamas jokių norminių aktų reikalavimų.
Prieštaringi liudijimai
Senasis Kazimieras žvelgė iš aukštybių, kai vaikai teisme bylinėjosi dėl jo palikimo. Du sūnūs bandė įrodyti, jog tėvas buvo neveiksnus, nors niekas nepateikė duomenų, kad jį gydė psichikos sveikatos specialistai.
Vieni liudytojai tvirtino, jog Kazimieras mąstė ir bendravo normaliai, suprato notarės išaiškintą jo sudarytų sandorių prasmę ir pats ne kartą minėjęs, kad visą žemę paliksiąs Romualdui, kuris jį prižiūrėjo. Kiti tvirtino, kad tėvas buvo sutrikusios psichikos, nebesusigaudė aplinkoje.
Teisėjai keistai atrodė, kad pilnamečiai sūnūs, tvirtinę žinoję esant tėvą psichiškai nesveiką 2-3 metus iki mirties, nesiėmė įstatymo numatytos teisės inicijuoti procesą dėl jo pripažinimo neveiksniu. Tai vertė teismą suabejoti ieškovų bei jų sutuoktinių ar sugyventinių parodymų teisingumu ir sąžiningumu.
Teismas nusprendė ieškinį atmesti. Tačiau ieškovai pateikė kasacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsakovas kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą, tačiau jis nutartį paliko nepakeistą.
Teisė skirstyti pačiam
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjos Jurgitos Grigonienės teigimu, dažniausiai turtas paliekamas testamentu arba dovanojamas.
Ne visuomet žmonės abejoja turtą paskirsčiusiojo veiksnumu – jiems tiesiog nepatinka tėvų sprendimas dėl turto paskirstymo. „Betgi joks įstatymas nenumato tėvams pareigos, kaip jie turėtų paskirstyti paveldėjimui ar dovanojimui savo turtą. Nenumato ir pareigos tartis su vaikais, kaip paskirstyti, – kalbėjo teisėja. – Dauguma galvoja, kad vienodai. Betgi tėvai skirsto, kaip nori, dažnai atsižvelgdami į tai, kiek kas teikė pagalbos prieš mirtį. Vis dėlto įstatymas ir to nėra susiejęs: jeigu iki mirties rūpinotės mama, negalima reikalauti, kad ji paliktų paveldėjimą. Juk gali paskirti ir tam vaikui, kuriam tuo metu sunkiausia, kurio labiausiai gaila. Ir netgi ne šeimos nariui.“
Testamente aiškiai išreiškiama testatoriaus valia, kaip paskirstyti savo turtą, o paveldint pagal įstatymą, aiškiai nustatyta įpėdinių eilė, kurios pirmoje vietoje – visi vaikai, nepriklausomai, kiek jie rūpinosi tėvais. „Besirūpinantys senstančiais tėvais ir norintys užsitikrinti turto paveldėjimą po jų mirties, gali sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Prieš mirtį tėvai perduoda savo turtą asmeniui ir su juo aptaria išlaikymo sąlygas. Įstatymas numato, kas įeina į pareigas, tačiau prieš sudarydamos sutartį pas notarą šalys gali sugalvoti naujų, papildomų“. Po šios sutarties sudarymo joks testamentas nepanaikins perleistų nuosavybės teisių. J. Grigonienė palinkėjo, kad šalys, sudarydamos testamentą, dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį prioritetu laikytų stabilių santykių nustatymą, o ne kuo mažesnį mokestį už notaro paslaugas.
Nuginčijus testamentą, turtas dalijamas pagal įstatymą, o nuginčijus dovanojimą, į turto, dalijamo pagal įstatymą, kiekį grįžta ir tas, kurį mirusysis buvo padovanojęs.
