Karantinas padėjo atrasti mišką

Karantinas nesutrikdė gyvenimo ritmo miške: kaip įprastai vyksta miško darbai, tik neįprastai padaugėjo lankytojų. Čia galima ne tik grožėtis nepakartojamais žiemos vaizdais, bet ir laisvai kvėpuoti, nes tikėtina, jog virusinė infekcija šioje erdvėje neplinta. Tačiau miške, žvėrių namuose, turime elgtis atsakingai – neišbaidyti ir nevaišinti laukinių gyventojų naminiu maistu.

Žvėrių namuose – atsakingai

„Karantino nejaučiame – tikimės, kad virusas miške neplinta. Kita vertus, nuotoliniu būdu mes negalime prižiūrėti miško – biure sėdėdami galime tik dokumentus tvarkyti“, – nuotaikingai dėstė Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška.

Taigi šioje girininkijoje vyksta įprasti miško darbai: jaunuolynuose kertami krūmai, stelbiantys auginamų medžių rūšis, retinamas medynas ir kita. Girininkas pastebėjo, jog pandemijos laikotarpiu miške padaugėjo lankytojų. Karantinas, išvijęs iš prekybos centrų, padėjo atrasti gamtą. Žmonės vaikštinėja ne tik Šernų miške, bet ir ten, kur niekada neužsukdavo, – Kiškėnų ar Butkų miškuose. Daugiausia lankytojų atvyksta popietėmis. Dažnai jie vaikštinėja su savo keturkojais augintiniais, kurie sutrikdo laukinių miško gyventojų ramybę.

A. Samoškos teigimu, šiuo metu sniego danga neplona, be to, apačioje susidariusi ledo pluta, todėl stirnoms sunkiau ne tik maisto prisikasti, bet ir guoliui vietą ant žemės rasti. „Atsigulusi ant sniego stirna susirgs plaučių uždegimu, o tai baigsis liūdnai, – sakė girininkas. – Dieną jos guli, pabaidytoms teks eikvoti energiją naujam guoliui. Susidarius aštriai, kietai sniego plutai stirnoms būtų dar sunkiau.“

Pirmieji badmečio ženklai

A. Samoška miške pastebėjo pirmuosius maisto stygiaus ženklus: žvėrys graužia pasodintų pušaičių, eglaičių, berželių šakeles. Tačiau jautriausius, gailestingiausius žmones, skubančius juos gelbėti, įspėjo nevežti į mišką naminio maisto – duonos ar batono, o tik natūralius, ūkininkų užaugintus grūdus. Tinka kviečiai, kukurūzai, žirniai – pastaruosius mėgsta paukščiai ir žvėrys. „Tačiau dėl plintančio afrikinio kiaulių maro negalima kratyti ant žemės – medžiotojai yra įrengę šėryklas“, – kalbėjo girininkas.

Jis pastebėjo, kad pagausėjusi ne tik stirnų, bet ir lapių, zuikių, briedžių populiacija. Didžiausia tikimybė miške pamatyti žvėrelį – likus valandai iki sutemos. Dažniausiai – stirną ar briedį.

Girininko teigimu, paukšteliai ant medžių šakų dar aptinka uogų, o kėkštai turi savo maisto saugyklas. Tačiau jau galima pradėti lesinti sparnuočius, bet tik natūraliais grūdais, saulėgrąžomis – nekepintomis, nesūdytomis. Zylutes vaišinti reikia šviežiais lašinukais – nerūkytais, nevirtais.

A. Samoška pastebėjo, jog miško lankytojai kabina ant medžių iš plastikinių butelių padarytas lesyklas su lesalu. Jos taip ir lieka kaboti ant šakų – tenka surinkti šias šiukšles.

Tačiau savo sodybose, prie namų gyventojai gali kabinti bet kokias lesyklėles. Tik svarbiausia, kad jos nuolat būtų pripildomos grūdų, nes paukščiai įpranta lankytis.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių