Kas norės merystės?
Jei esate visuomeniškas žmogus, o dar rytas vakaras šmėžuojate feisbuke, nesvarbu, ar su kačiuku, ar su gėlyčių puokštele, ar su sentimentaliais žodžiais apie gerumą arba priešingai – praktikuojate madingą neapykantos kalbą ir gaunate šimtus „laikų“, tikėtina, kad galite sulaukti kokio nors partinio boso skambučio su kvietimu prisijungti prie savivaldos rinkimų sąrašo. Žinoma, sąraše pirmosios gretos jau užpildytos nusipelniusiais saviškiais veikėjais, betgi norint visuomenę patraukti savon pusėn reikia ją sudominti ir naujesniais veidais.
Vietos rinkimai vyks ateinančių metų pavasarį, tačiau partijos ar sąjungos jau yra įsisavinusios ankstesnes pamokas. Politikai žino, kad, jei nori laimėti, tikrai roges reikia ruošti dar vasarą. Bežiopsant ir besiguodžiant, kad rinkimai „dar tik kitais“ metais, gali likti prie suskilusios geldos: pačius pačiausius konkurentai išsigraibstys. Rinkimų mugės patraukliausių kandidatų paieška ir jų aktyvios vilionės į savus sąrašus rajone vyksta visu tempu: kaušai kavos jau išgerta rikiuojant, kas gi po rinkimų ateinantį pavasarį būtų pagrindinės valdžios galvos.
Kam išsipildys svajonės tapti meru, vicemerais, Administracijos vadovais? Tačiau siūdintis naujus kostiumėlius ar kostiumus dar gal ir ankstoka. Mat šių geidaujamų postų funkcijos gali iš esmės keistis ir ne svajojančiųjų apie postus naudai. Pavyzdžiui, vicemerai nebegalės užimti dviejų kėdžių, t. y. teks atsisakyti tarybos nario mandato, jei norėsi eiti vicemero pareigas. Šiuo metu tai labai patogu: esi ir tuo, ir anuo. Jei netikėtai nelauktai susidariusi nauja valdančioji dauguma išmeta iš posto, pagal dabartinį Vietos savivaldos įstatymą tarybos nariu vis tiek lieki. Ir viltis rusenanti lieka: o jei vėl įvyktų valdžių perversmas, vėl lieka galimybė tapti vicemeru.
Jautriausia tema: kokie bus po ateinančių savivaldos rinkimų mero įgaliojimai? Pernai balandį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo 2015 m. galiojanti tiesioginė merų rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Tad tiesioginiai merų rinkimai kitąmet bus įmanomi tik, jeigu iki tada bus pakeista Konstitucija. Tai numatanti svarbiausio įstatymo valstybėje pataisa sausio viduryje pirmojo priėmimo Seime metu buvo palaiminta. Galutinis balsavimas dėl to vyks ne anksčiau kaip balandžio viduryje. Iki savivaldos rinkimų liko metai, tačiau iki dabar neaišku, kokius įgaliojimus turinčius merus, jei tik bus pataisyta Konstitucija, rinksime.
Šiuo klausimu sudaryta Seimo darbo grupė šį bei tą jau nuveikė: apsisprendė, kaip turėtų atrodyti savivaldybės vadovo institutas. Esminis pakeitimas – meras nebe savivaldybės tarybos narys, o stovintis prie vietos vykdomosios valdžios vairo, apribotas trijų kadencijų.
Tiesiogiai renkamos savivaldos institucijos yra dvi: taryba ir meras. Kadangi tik viena institucija gali būti atstovaujamoji, tad esą natūralu, kad meras turi būti savivaldos vykdomosios valdžios galva. Tačiau rengiamos įstatymo pataisos visgi numato, kad liks ir Administracijos direktoriaus, ir vicemero pareigybės. Beje, mažose savivaldybėse būtų vienas vicemeras, didesnėse – net keli. Juos meras skirtų su savivaldybės tarybos pritarimu. Vicemeras taip pat negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu. Dabar rengiant įstatymo pataisas stengiamasi santykius tarp mero ir tarybos sudėlioti taip, kad jie vienas be kito negalėtų gyventi. Pavyzdžiui, dėl savivaldybės biudžeto. Jį rengtų meras su komanda, o tvirtintų savivaldybės taryba. Esą be mero biudžetas negalės atsirasti, bet ir meras biudžeto negaus be tarybos. Pataisos numato dar vieną permainą: bus tarybos pirmininkas. Jis neturėsiąs tokių didelių įgaliojimų, kaip meras, tačiau jis organizuos tarybos posėdžius suderinęs su meru, formuos darbotvarkę, o meras turės teisę bet kada papildyti darbotvarkę savo manomais klausimais. Darbo grupėje sutarta siūlyti, kad meras turėtų veto teisę. Tik neprieita prie galutinio sprendimo, ar ji galiotų visais, ar tik, pavyzdžiui, svarbiausiais klausimais. Esą meras galėtų pakartotinai grąžinti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą, kuris, jo nuomone, yra netinkamai išspręstas, prieštarauja įstatymams ir panašiai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento M. Sinkevičiaus nuomone, paknopstomis rengiamos įstatymo pataisos situaciją savivaldoje tik pablogins, užprogramuos naujus konfliktus. Merui laviruoti tarp Administracijos ir tarybos ir dar tarybos pirmininko, kai jo pareigos pagal būsimas pataisas suplaktos lyg kokteilis, labai didelis iššūkis. Tad norinčiųjų eilės siekti šio posto kituose rinkimuose gali netikėtai sumažėti.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
