Kas svarbiau: piniginės išlaidos ar patogumai?

Kone svarbiausias kiekvieno būsimojo studento pasirinkimas ‒ kur studijuoti ir kur gyventi. Vieniems norisi likti šalia artimųjų, o kitiems ‒ pabėgti kuo toliau nuo namų. Viskam taip sparčiai brangstant, svarbu nepamiršti, kad išvykus į kitą kraštą reikės nemažai finansų ir gerai pasukti galvą, kaip juos tinkamai paskirstyti. „Bangos“ pašnekovai dalijasi patarimais, savo patirtimis, kurios padės atsakyti į daugelį kilusių klausimų.

Bendrabutis ‒ studentavimo pagrindas
Antrakursis Tomas Šepikas, studijuojantis mechanikos inžineriją Kauno technologijos universitete, pasakojo nusprendęs gyventi bendrabutyje, nes butų kainos yra neprieinamos ir todėl, kad patirtų kuo įvairesnį studentišką gyvenimą. „Už bendrabutį moku 85,8 Eur per mėnesį. Jis nebrango per visus metus, o tai buvo tikrai keista, nes kilo komunalinių mokesčių kainos“, ‒ teigė studentas. Jis gyvena erdviame dviviečiame kambaryje, kuriame vietos tikrai pakanka, nes bendrabutyje yra blokų sistemos su atskirais tualetais ir dušais. Apsigyvenę studentai yra aprūpinami kėdėmis, rašomaisiais stalais, lovomis ir spintomis. „Kambario tobulinti neprireikė, nes mano kambario draugas, ketvirtakursis, jau buvo įsigijęs įvairių baldų ir šaldytuvą, tad kambarys išties tvarkingas“, ‒ sakė Tomas. Anot jo, mokytis ir ruoštis paskaitoms, gyvenant bendrabutyje, nesunku, kadangi yra atskiros laisvalaikio zonos, sporto salė ir poilsio erdvės, o muzikos garsumo problemas, jei tik reikia, greitai išsprendžia budėtojas.
Naujų mokslo metų pašnekovas sakė nelaukiantis, bet tikrai nesigaili įstojęs į savo studijų kryptį KTU, nes šis universitetas leidžia patirti tikrąjį studentišką gyvenimą, įsijungti į norimas veiklas. Taip pat universitetas suteikia galimybę siekti karjeros aukštumų įstojant į GIFTed programą, SMD (Studentų mokslinę draugiją) ir daug kitų organizacijų. „Viskas priklauso tik nuo to, ką tu pats nori veikti ir kurias duris renkiesi atverti. Tad kiekvieną kartą įžengęs pro universiteto duris jaučiuosi užsidegęs ir, kaip mano kolegos pasakytų, „pasikūręs“ kažką nuveikti“, ‒ džiaugėsi gargždiškis.

Per aukštos butų nuomos kainos
Būsima Vilniaus kolegijos studentė Živilė Stanevičiūtė pasirinko bendrosios praktikos slaugos studijų programą. Ji taip pat nusprendė gyventi bendrabutyje. Nuomotis butą pirmaisiais studijų metais būtų sudėtinga, nes sunku rasti patogioje vietoje, be to, brangu. „Bendrabučių kaina yra skirtinga ir priklauso nuo to, kiek žmonių kambaryje nori apsistoti. Pavyzdžiui, mano pasirinktas dvivietis kambarys bendrabutyje kainuoja apie 70 Eur asmeniui. Mano manymu, kaina yra gana adekvati, nors praeitais metais ji buvo mažesnė“, ‒ samprotavo pašnekovė. Živilė planuoja gyvenamąją erdvę padaryti kuo jaukesnę ir panašesnę į savo aplinką. „Aišku, kapitalinio remonto tikrai nedarysiu, nes kambarys ne visam gyvenimui, o tik keleriems metams“, – sakė endriejaviškė, mokslo metus pasitinkanti gerai nusiteikusi. Pasak jos, buvęs jaudulys šiek tiek sumažėjo po dalyvavimo pirmakursių stovykloje, kurioje susipažino su savo bendrakursiais.

Dėl patogumų renkasi butą
Trečiojo kurso studentė Deimantė Meškytė studijuoja Vilniaus universitete vaikystės pedagogiką. Gyventi bute ji nusprendė drauge su tėvais, kai tiksliai sužinojo, kur įstojo: „Nepasirinkau gyventi bendrabutyje dėl asmeninės erdvės trūkumo ir dažnai studentus nuviliančių gyvenimo sąlygų.“ Anot Deimantės, buto nuoma mėnesiui kainuoja 450 Eur kartu su komunaliniais mokesčiais, kurie svyruoja priklausomai nuo šildymo sezono tarp 50–200 eurų. „Piniginės išlaidos už nuomą ypač pakilo praeitą žiemą, nes išaugo šildymo kainos“, – atkreipė dėmesį studentė. Ji neslėpė, kad porą kartų per studijų metus buvo tyliai pamąsčiusi, kas būtų, jeigu persikeltų gyventi į bendrabutį, tačiau vis dėlto nusprendė nekeisti savo gyvenamosios vietos. Ji gyvena ne viena ir dabar susiklosčiusi politinė situacija pasaulyje bei studentų antplūdis į bendrabučius sumažina tikimybę jame gauti kambarį.
„Pasibaigus vasarai jau nekantriai laukiu naujų paskaitų, žinių, kurias įgysiu universitete ir atlikdama praktiką. O nerimą labiausiai kelia artėjančios ilgos ir streso kupinos naktys ruošiantis atsiskaitymams“, – atskleidė Deimantė.

Puiki alternatyva – namas
Didžiojoje Britanijoje, Mančesterio universitete, besimokanti Nida Ruseckaitė praeitais metais studijavo aviacijos ir kosmoso inžineriją, o šiais mokslo metais nutarė pakeisti studijų kryptį ir pradėti mokytis mechanikos inžinerijos. Pirmaisiais mokymosi metais mergina gyveno bendrabutyje, o dabar įsikraustė į namą su trimis draugais: „Manau, daugelis su manimi sutiktų, jog smagiau gyventi su bičiuliais nei su nepažįstamais žmonėmis. Iš pažįstamųjų bent jau žinai, ko galima tikėtis. Be to, didelę įtaką man darė gyventojų skaičius, nes bendrabutyje gyvenome šešiese, bei nuomos kaina.“ Bendrabutis, kurio būklė buvo gana gera, mėnesiui Nidai kainavo 460 svarų (t. y. apie 542 Eur), tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Anglijoje kiekvienas studentas turi individualius miegamuosius, dalintis reikia tik vonia ir virtuve. O kambarys name su asmenine vonia kainuos 420 svarų (t. y. apie 492 Eur) mėnesiui, neįskaičiavus mokesčių. „Mano nuomone, tai nėra labai brangu, nors viskas priklauso nuo pasirinktos gyvenamosios vietos. Kuo didesnės populiacijos miestas, tuo didesnė ir pragyvenimo kaina“, ‒ atkreipė dėmesį studentė.
Mokslo metų pašnekovė ne itin laukia, bet tik todėl, kad neturėjo poilsio vasarą. Iškart po egzaminų ji grįžo į Lietuvą ir pradėjo praktiką „Vakarų medienos grupėje“ kaip konstruktorė-inžinierė. Įsitvirtinti naujoje šalyje jai nebuvo labai sudėtinga. Labiausiai gąsdino tai, jog, palikus šeimą ir draugus Lietuvoje, reikės išlipti iš savo komforto zonos ir pradėti viską iš naujo kitoje šalyje, kita kalba. „Man, kaip intravertei, tai atrodė neįmanoma misija. Tačiau viskas truko tik dvi savaites, po kurių jau turėjau būrį draugų ir supratau, jog savo kalbos įgūdžių tikrai nereikia gėdytis“, ‒ akcentavo Nida ir pridūrė, kad didžiausi sunkumai, norint susikalbėti, kilo beveik vien dėl žodyno stokos.

Egidija JOKUBAUSKAITĖ