Kas trečiam medikui jaučiant depresijos simptomus – emocinės gerovės lyderių tyrimas
Kas dešimtas gydytojas ar slaugytojas praneša apie pasyvias savižudiškas mintis, o kas trečias – apie depresijos simptomus. Tai rodo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono tyrimas (PSO Europe, 2025), kuriame buvo apklausta daugiau nei 90 tūkst. respondentų. Tyrimo duomenimis, rezultatai susiję su naktinėmis pamainomis, ilgu darbo laiku ir smurtu darbe. Iki trečdalio medikų patiria ir patyčias ar grasinimus darbe, kas dar labiau didina depresijos riziką. Duomenys rodo, kad medikų psichikos sveikata yra ženkliai blogesnė nei bendros populiacijos.
Anot „Medikų sąjūdžio“, tai lemia ne tik nesureguliuoti ir pertekliniai darbo krūviai, bet ir nesaugumas dėl esamos teisminės praktikos, institucinis mobingas, pasireiškiantis kaip perteklinis teisinis ir administracinis profesinės veiklos reguliavimas. „Pastebimas ir vyraujantis neigiamas, skandalingas įvaizdžio apie medicininę profesiją formavimas. Lėtinis perdegimas, psichologinės problemos visa to pasekmė.”,- teigia „Medikų sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Robertas Knispelis. Anot jo, gydytojai patiria pastovią psichologinę įtampa ir nesaugumo jausmą darbe, taip pat jaučia apsunkintą socialinio ir šeimos gyvenimo planavimą. Prie to ypatingai prisideda biurokratija ir nuolat stringančios elektroninės sistemos.
„Medikų sąjūdžio“ valdybos pirmininkas sako: medicinos įstaigose turėtų būti matuojama emocinė gerovė, o kad ji jau gerėja – nejaučiama. R. Knispelis pabrėžia, kad tam trūksta sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo su medikų bendruomene vykdant reformas. „Esame sveikatos priežiūros, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos ar Valstybinių ligonių kasų geidžiamos statistikos specialistai.”, – teigia R. Knispelis.
„Visuomenės nebesukrečia medikų savižudybės ar teismai”
Šmaikščią knygą apie sunkumus, su kuriais susiduria rezidentai parašiusi gydytoja neurologė, psichoterapeutė Gintarė Aukselė atvira: „Socialinių tinklų paskyra, kuri virto knyga „LRezidentė“, buvo kelias išsigelbėti iš savo vienišumo, kai buvo sunku. Neturiu siekio pakeisti pasaulio ar visuomenės požiūrio į medikus. Jos nebesukrečia nei savižudybės, nei teismai, nei protestai, o ir medikai pavargo kažką sakyti.“ Gintarė Aukselė prisimena, kad jos savijautą, kai buvo sunku, pagerino darbo krūvio susimažinimas, atsisakymas dirbti manipuliatyviose darbovietėse ir savęs kaip žmogaus, o ne kaip mediko suvokimas.
Kad medikų darbo krūvis – viena esminių jų perdegimo priežasčių, sako ir poliklinikoje dirbusi, gydytojų perdegimą liudijusi Kristina Kripaitienė. „Emocinė medikų gerovė dažnai lieka paraštėse – daugiau dėmesio skiriama klinikinėms kompetencijoms. Tačiau medikų savijauta tiesiogiai veikia ne tik jų pačių sveikatą, bet ir komandų darbą bei pacientų patirtį.”, – sako medikų gerovės iniciatyvas kurianti Kristina Kripaitienė.
Ne vienus mokymus medikams visoje Lietuvoje vedusi Kristina pastebi, kad su perdegimo problema medikai susiduria tiek rajonuose, tiek ir didmiesčiuose. „Didžiuosiuose miestuose darbo tempas labai intensyvus, nemaža dalis medikų dirba keliose darbovietėse, todėl didėja nuovargis ir perdegimo rizika. Rajonuose situacija kiek kitokia – čia dažnai trūksta medicinos personalo, todėl didesnis krūvis tenka esamiems darbuotojams, jiems tenka daugiau atsakomybių ir papildomų funkcijų. Pokalbiuose su medikais dažnai iškyla vadovų lyderystės ir tarpusavio pagarbos tema. Tai tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių emocinę savijautą darbe.”, – sako „MedFest“ ir emocinės gerovės lyderių apdovanojimų sumanytoja.
Gerovės lyderystė – ne deklaracijos, o veiksmai
Iššūkių emocinei gerovei darbe netrūksta ne tik medikams, bet ir glaudžiai su jais bendradarbiaujantiems vaistininkams. „Tikime, kad stipri sveikatos priežiūros sistema prasideda nuo gerai besijaučiančių specialistų. Vaistininkai susiduria su nemažais iššūkiais – didėjančiu pacientų srautu, Esveikatos trikdžiais, atsakomybe konsultuojant pacientus bei visuomenės lūkesčiais, kurie ne visada atitinka realias vaistininko galimybes. Stipri sveikatos priežiūros sistema prasideda nuo gerai besijaučiančių medicinos darbuotojų – tiek medikų, tiek ir vaistininkų. Jų gerovė tiesiogiai susijusi su pacientų gaunamų paslaugų kokybe. Todėl stengiamės kurti palaikančią darbo aplinką, investuojame į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei siekiame užtikrinti darbo ir poilsio balansą. Labai svarbu komandinis darbas ir atvira komunikacija, kad darbuotojai jaustųsi išgirsti ir vertinami.“, – akcentuoja „Rx vaistinė“ atstovė Agnė Laurinavičienė.
Siekiant medikų bendruomenei padėti įveikti sunkumus, socialinio festivalio „Medfest“ sumanytoja Kristina Kripaitienė ėmėsi Emocinės gerovės lyderių rinkimų. Organizacijos, kuriose dirba medikai, skatinamos atkreipti dėmesį, ar tikrai atliepia darbuotojų poreikius. Pirmųjų emocinės gerovės lyderių rinkimų rezultatai paaiškės jau birželį, socialinio festivalio „Medfest“ metu. „Bendraujant su įvairiomis gydymo įstaigomis tapo labai aišku, kad daugelis organizacijų nori rūpintis darbuotojų emocine sveikata, tačiau tai daro labai skirtingai – vienos turi daugiau iniciatyvų, kitos daro labiau „dėl varnelės“. Vis labiau ryškėjo, kad trūksta aiškios sistemos: kaip nuosekliai dirbti su medikų emocine gerove ir kaip suprasti, ar priemonės iš tikrųjų veikia. Todėl atsirado poreikis sukurti standartą ir pamatuoti organizacijos brandos lygį – kad būtų galima objektyviau įvertinti situaciją ir kryptingai planuoti pokyčius.”, – pasakoja sistemos pokyčius norinti inicijuoti K. Kripaitienė.
Pranešimas žiniasklaidai
