Kavos mėgėjams – ir žoliautojos, ir mokslininkų patarimai

Pradėti dieną puodeliu kvapnios pupelių kavos – daugeliui ypatingas malonumas. Vieniems ji suteikia energijos, žvalumo, kitiems – ritualas, neatskiriamas nuo pašnekesio su draugais, kolegomis ar verslo partneriais, o neretai ir su pačiu savimi. Per karantiną daug puodelių kavos išgerta namuose ir dažnai vienumoje arba su šeima. Pašnekovės papasakojo, kokią kavą labiausiai mėgsta, žoliautoja patarė, kuo galima ją pakeisti, o Gargždų kavinėse kalbėjomės apie kavos atliekų panaudojimą.

Autorės nuotr.: Londone studijuojanti Ieva Žemgulytė, grįžusi atostogų, kovo pabaigoje papildė „Ievos skanėstų“ kolektyvą. Panašaus darbo praktikos ji įgijo užsienyje. „Yra klientų, kurie atsineša savo puodelį kavai, tad tausojame gamtą. Dabar vis daugiau žmonių, užsisakę kavos, mėgaujasi ja kartu su desertu“, – sakė Ieva.

Kad būtų aišku

„Labai mėgstu kavą. Ypač espresą ir kapučiną. Dabar tiek daug kavos paruošimo būdų, kad net aš, tikra kavamanė, t. y. didelė kavos mėgėja (kofemanė – netinkamas žodis), susipainioju. Pavyzdžiui, kai atsirado Gargžduose „Flat white“, vienoje kavinėje bandžiau paklausti, kokia tai yra kava, kaip ruošiama, ką atspindi pavadinimas? Tai iš paaiškinimo supratau, kad ji lyg tokia, kaip stiprus kapučinas, lyg kaip espresas su pieno puta, lyg dvigubas espresas su pienu…“ – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė. Italijoje, ji sako, verdama apie 50 rūšių kavos, pas mus irgi vis daugiau, vis įvairesnių rūšių bei ruošimo technologijų ir visoms lietuviškų pavadinimų nesugalvosime. Todėl, kalbos tvarkytojos nuomone, reikėtų rašyti taip, kad nebūtų nusižengta taisyklėms, kad būtų aišku kuo didesniam žmonių skaičiui ir būtų patogu tiek tiems, kas tą kavą verda, tiek tiems, kas ją geria.

„Jei bus parašyta tik taip: „Cappuccino freddo, Espresso ristretto ir pan., bus nusižengta taisyklėms, nes parašyta ne valstybine kalba, be to, ne kiekvienas žinos, kas tas, pvz., freddo, ristretto ir pan., ims klausinėti, kaip ta kava ruošiama, kaip ana, kiek čia to pieno pilta, kokia puta… Užtruks laiko, o kitas kuklesnis, žiūrėk, neklausinės, bijos pasirodyti neišmanėliu, vos ištars itališkai ar angliškai ir kavos gal gaus ne tos, kurios tikėjosi… Verdančiajam kavą, įtariu, irgi nuobodu per dieną dešimt kartų aiškinti, kuo čia kuri kava nuo kitos skiriasi“, – dėstė D. Beliokaitė.

Gerą kavos pavadinimų parašymą ji įsivaizduoja tokį: Silpnasis espresas / Espresso lungo; Pienas su espresu / Latte macchiato; Ledinis kapučinas / Cappuccino freddo ir t. t. „O gal reiktų rašyti sulietuvintai? Moka, makijatas, koretas, ristretas ir pan. Aš būčiau už“, – sakė kalbos specialistė, svajojanti, kad Lietuvoje atsirastų toks kavos baras, kokiame jai teko lankytis ne kokioje senas kavos gėrimo tradicijas turinčioje Italijoje, o Ukrainoje, Lvove, – „Kavos šachta“.

Namie D. Beliokaitė geria plikytą kavą. Susimala ekologiškas kavos pupeles, kartais įmaišo ir neskrudintų, kurias perka specializuotose parduotuvėse. Tokia kava, pasak Daivos, daug sveikesnė ir turi antioksidantų, – kaip ir žalioji arbata, kurią taip pat mėgsta, – nors nė kiek ne mažiau ir įvairias žolelių arbatas.

Gerai savijautai

„Nė dienos – be kavos“, – sako „Bangos“ skelbimų, reklamos ir prenumeratos skyriaus vedėja Renata Nekrošienė, per dieną išgerianti iki trijų puodelių kavos. Kadangi kraujo spaudimas esąs mažas, pradėti dieną su energijos suteikiančiu gėrimu jai lengviau. Dažniausiai Renata mėgaujasi kava su pienu. „Prieš 5 metus dar saldindavau cukrumi ir pildavau daugiau pieno. Galiu gerti ir juodą, tada labiau atsiskleidžia kavos skonis, jaučiu, ar ji rūgšti, ar ne per daug suskrudintos kavos pupelės. Kavą be kofeino gėriau tik būdama nėščia“, – pasakojo Renata, ir darbe, ir namie gerianti kavą iš aparato. Pupeles ji perka specializuotoje parduotuvėje, renkasi vidutinio skrudinimo, nemėgsta rūgštaus gėrimo. Kurioje šalyje surinktos pupelės, sakė nesidominti, o svečiuodamasi užsienyje visada mėgaudavosi espreso kava. Labiausiai ji patikusi Italijoje. Kavą mėgsta ir Renatos vyras, tačiau kavamanas šeimoje – jos tėtis. „Jau apie 20 metų jis per dieną išgeria 6–7 puodelius juodos kavos su cukrumi. Net po operacijos ligoninėje slaugytojos pirmiausia paprašė kavos“, – tėčio silpnybę atskleidė Renata. Specialiai straipsnių apie kavą moteris neieško, bet kai akys užkliūva, paskaito. Sakė pastebėjusi, kad vienais metais yra tikinama, jog kava gali pakenkti sveikatai, o kitais metais, atvirkščiai, kad ji net apsaugo nuo kai kurių ligų. Tačiau svarbiausia esąs saikas ir, žinoma, nepamiršti vandens. Kadangi Renata sportuoja, per dieną jo išgeria apie du litrus. O po treniruotės susitinka su kita sportuojančia moterimi, kurią vadina kavos drauge, ir, aišku, kartu geria kavą. Jei nebūtų šio gėrimo, Renata sunkiai įsivaizduoja save su arbatos puodeliu. „Arbatą geriu labai retai, o visokių žolelių nemėgstu. Jei nėra kavos, renkuosi gryną vandenį“, – sakė Renata ir vėl prisiminė skanią kavą Gargždų knygyne, į kurį užsuka su dukrele. Kol ši renkasi knygą, mama mėgaujasi kava.

Tinka daug augalų

Pasaulyje suvartojamos kavos kiekis auga, o Tarptautinė kavos organizacija ne kartą prog­nozavo, kad pasaulio rinkose augs ir kavos deficitas. Pavyzdžiui, 2009–2010 m. tokios prognozės buvo pagrįstos prastu derliumi dėl nepalankių oro sąlygų, t. y. dėl liūčių Brazilijoje, Kolumbijoje ir Vietname. 2016 m. Didžiosios Britanijos rinkos ekspertai vėl pasėjo nerimą, kad auganti kokybiškos kavos paklausa gali lemti, jog po trejų penkerių metų pradės stigti geros kokybės kavos pupelių. Prognozuota, kad 2020 metais kavos paklausa pasaulyje viršys pasiūlą, bet trūkumą kompensuos sukauptos atsargos. Teigiama, kad prasidėjusi pandemija sukėlė kavos panišką supirkinėjimą, dėl to neskrudintų pupelių atsargos JAV išseko iki mažiausių per penkerius metus.

Gerduvėniškė žoliautoja Giedrė Bružienė žino, kad Lietuvoje turime kuo puikiausių tradiciškų augalų, kuriais galėtume pakeisti, rodos, nepakeičiamą kavą. „Kavamedžiai pas mus laukuose neauginami, pati kava atėjo į mūsų kraštus ne taip ir seniai, o kuo lietuviai mėgavomės iki tol?“ – klausia Giedrė ir ragina prisiminti, kad yra ir gilių, ir morkų, ir kiaulpienių kava. Tokių gėrimų gali pasigaminti kiekvienas.

„Viena seniausių lietuviškų tradiciškų „kavų“ yra paruošta iš ąžuolo gilių. Rudeniop, kai gilės byrės, prisirinkite jų. Giles reikėtų keletą kartų nuvirti, kad sumažėtų jose esantis taninų kiekis, po to džiovinama, gliaudoma, sumalama kavamale ir galiausiai paskrudinama. Plikykite kaip paprastą kavą“, – pasakojo moteris. Nors darbo su gilėmis iš tikrųjų bus, bet, jos nuomone, tai atsipirks šimteriopai. Be to, gilių kavą skanauti galės ir vaikai. Žoliautoja siūlo ir kitą truputį užmirštą valgomųjų morkų kavą: „Burokine tarka sutarkuokite morkas, paskleidę išdžiovinkite džiovyklėje, o kai išdžius, paskrudinkite keptuvėje. Jei norite juodesnės kavos – skrudinkite, kol morkos pajuoduos, jei silpnai paskrudinsite, išeis vitamininga morkų arbata. Dėkite į tokią kavą cinamono, medaus, grietinėlės ar net ledų.“ Pasirodo, vadinamąją kavą galima ruošti kone iš visų augalų šaknų, kurios yra valgomos: kiaulpienių, varnalėšų, netgi varpučių šaknelių. „O kaip įdomiai kvepėtų krienų kava, galbūt norėtumėte pabandyti?.. Kol ruošite tokį gėrimą, visi virusai sunyks, kuisiai iš trobos išlakios ir net jūsų akelės pagerės“, – šypsojosi Giedrė. Paprastoji trūkažolė – vasaros pabaigoje mėlynai žydintis augalas, iš kurio paruoštos cikorijos, skystos arba milteliais, galima įsigyti ir parduotuvėse.

„Visi šie augalėliai puikiai tinka mūsų stalui, juolab atneš naudos sveikatai. Jas gali gerti ir tie, kurie negali vartoti kofeino, kurie turi didelį kraujo spaudimą, kuriems širdelė per dažnai tuksi, – pataria žoliautoja Gied­rė. – Taigi nepatingėkite ir atraskite karštus gėrimus, kuriais lietuviai gardžiuodavosi nuo senų senovės.“

Tirščiai – net elektros energijai

Jeigu per dieną išgeriame du puodelius užplikomos pupelių kavos, lieka apie 4 šaukšteliai kavos tirščių. Kartą kaimynė juokėsi, kad virtuvėje neberanda šaukštelių, nes jie kartu su kavos tirščiais atsiduria šiukšlių kibire. Moteris sakė žinanti, kad į kriauklę jų pilti nevalia – pamažu užkimšti gali kaip cementas. Tai patvirtino ir kalbintas santechnikas Pranas. Kartą jam tekę gerokai pavargti, kol „pramušė“ tokį kamštį vamzdyje po kriaukle. „Įstaigos moteris perspėjau, kad išgėrusios kavą daugiau niekada nepiltų tirščių į kriauklę, nepatariu jų pilti ir į klozetą, tik į šiukšlinę, jei nenorite jų naudoti buityje“, – mokė santechnikas. O patarimų, kaip panaudoti kavos tirščius, nors vežimu vežk: tinka kosmetikai, daržui, sodui ir net elektros energijai gaminti. Nors iš kavos tirščių ir buriama, bet energijos suteikiančio gėrimo atliekos kūrybiškiausiai panaudotos Vilniuje, kai kalėdinės dekoracijos Savičiaus gatvėje ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia prieš kelerius metus pirmą kartą buvo apšviesta elektros energija, pagaminta iš kavos tirščių. 80 kavinių, restoranų savininkai, klientai net iš namų nešė kavos tirščių maišelius. Vilnius pasekė Kauno pavyzdžiu, kuris dar anksčiau buvo surinkęs net 15 tonų šių naudingų atliekų, o jos virto elektros energija eglutei ir Kalėdų miesteliui apšviesti. Užsienyje iš kavos tirščių jau gaminamas ir biokuras, ir biodyzelinas, yra iniciatyvų juos panaudoti gaminant baldus ar auginant grybus.

Į kompostą su filtrais

Vienas iš populiariausių būdų panaudoti kavos tirščius – juos kompostuoti ir pagerinti žemės, kuri gali būti naudojama augalams sodinti, savybes. Kadangi kiekvienoje Gargždų kavinėje per dieną kavos tirščių galima surinkti nuo litro iki dviejų litrų, buvo smalsu sužinoti, kur jie keliauja – į šiukšlinę ar į kompostą. „Vyras prašo, kad parvežčiau namo“, – šypsojosi paklausta „Amam bistro“ savininkė Asta Marcinkeviča. Šeima turi graikiškų riešut­medžių ūkį Agluonėnuose ir augina šilauogių. Tad kavos tirščiai panaudojami augalams. „Rūta. Saldumynai ir kava“ darbuotojos sakė specialiai kavos tirščių nekaupiančios, tad visa, kas lieka pagaminus klientams kavą, keliauja į šiukšlių maišą. „Jei kas norėtų, galėtume atiduoti“, – tikino merginos, per dieną parduodančios kelias dešimtis puodelių kvapnaus gėrimo. Prieš karantiną kalbinta „Minijos“ kino teatro įsikūrusioje kavinėje dirbusi Laima Razutienė sakė, jog po kavos pagaminimo likusiu gėriu tręšia augalus, naudoja kompostui. „Esu girdėjusi, kad kavos tirščiais galima atbaidyti skruzdes šiltnamyje, jų nemėgsta šliužai“, – prisiminė Laima. Restorane „Lijo“ kavos tirščių šiukšlinėje irgi nerasi – darbuotojos dalijasi ir naudoja tiems patiems tikslams.

Taigi pagerinti žemę galima nemokamai. Mokslininkai pataria nesibaiminti, kad nuo nedidelio kavos tirščių kiekio žemė taps rūgšti. Jei naudojami popieriniai kavos filtrai, jie irgi praturtins kompostą. Kai kas sodindami augalus permaišo kavos tirščius su žeme, tačiau reikėtų būti atsargiems: kavos tirščiai yra azoto šaltinis, tad gali nudeginti augalų šaknis ar stiebus, prie kurių prisilies, todėl geriausia juos paskleisti komposte.

Laima ŠVEISTRYTĖ