Kažkas atsitiko
Neišsenkantis lobis žurnalistui (ir ne tik!) yra laikraščio archyvas. Ir išspausdinto žodžio nei išgrauši, nei pakeisi. Ne taip, kaip dabar portaluose – kartais ne tik žodį pakeičia, bet, žiūrėk, net straipsnio esmę. Nelygu iš kur vėjas papučia.
Šią savaitę vos prabėgomis šalies žiniasklaidoje buvo užsiminta apie ypatingos svarbos įvykį, sutelkusį mus visus prieš 25-erius metus. Vasario 9 d., nepraėjus nė mėnesiui po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvoje buvo paskelbta visuotinė apklausa, kurioje šalies gyventojų paklausta, ar jie pritaria teiginiui „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Surengtame plebiscite daugiau kaip 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Tokia aiški Lietuvos žmonių pozicija laisvės ir nepriklausomybės siekiu įtikino ir tarptautinę bendruomenę, kuri, beje, itin atidžiai sekė, kaip vyksta apklausa. Klaipėdos rajone buvome sulaukę akylos stebėtojos iš Švedijos parlamento.
Ne veltui užsiminiau apie laikraščio archyvą – tų dienų „Bangos“ numeriuose randame išsamią informaciją, kaip visuotinė apklausa vyko Klaipėdos rajone. Pateikti faktai nūdienos aktualijų kontekste verčia stebėtis mūsų buvusiu pilietiškumu. Visuotinėje apklausoje pasireiškė toks rajono žmonių aktyvumas, kad dabar tai galime vadinti neregėtu negirdėtu dalyku.
Tuomet „Bangos“ pirmajame puslapyje skelbėme, kad savo pilietinę poziciją tąkart išreiškė 96,10 proc. rajono gyventojų, turinčių balsavimo teisę. Pritarusių apklausos teiginiui skaičius rajone siekė 30 420 arba 97,22 proc. Švedijos parlamentarė vasario 9 d. Agluonėnų rinkimų apylinkėje kalbėjosi su vienu vairuotoju, kuris į stebėtojos klausimą, ar labai svarbu, kad į apklausą ateitų kuo daugiau žmonių, nedvejodamas atsakė, kad už nepriklausomą Lietuvą pasisakys apie 98 proc. rinkėjų. „Šiandien sprendžiamas mūsų likimas“, – buvo įsitikinęs agluonėniškis. Prognozuodamas žmogus pataikė tarsi pirštu į akį.
Kokius pilietiškumo rezultatus turime po 25-erių Nepriklausomybės metų? Paimkime paskutinį pavyzdį – Vietos savivaldos rinkimus, vykusius praėjusį pavasarį. Iš 43 377 Klaipėdos rajono gyventojų, turinčių balsavimo teisę, prie balsadėžių tiesiogiai rinkti mero antrajame ture atėjo vos 11 536, t. y. 26,59 proc. Priminsiu, kad pirmajame ture dalyvavo 16 466, t. y. 37,96 proc. rajono rinkėjų. Lietuvoje aktyvumas buvo kiek didesnis – 47 procentai.
Stengiamės rasti šalutinių priežasčių, kodėl toks mažas aktyvumas. Dažniausiai sakome, kad oras koją pakišo. Bet tą vasario 9 d., kai vyko visuotinė apklausa, oras irgi nelepino. Diena buvo niūroka, šlapdriba. Dar bandome pridurti, kad žmonių nuotaikos nekokios. Mat nepritekliai slegia. Bet ir tuo metu žmonės jautė stygių. Tą patį vasarį „Bangoje“ randu žinutę apie skaitytojų nepasitenkinimą dėl prekybos mėsa. Ne, ne dėl jos kokybės. Tai šių dienų rūpestėlis. Betgi tuomet mėsa buvo parduodama pagal talonus – nusipirkti buvo įmanoma tik itin normuotai ir dar reikėjo prie parduotuvės budėti, nes niekas nežinojo, kada atveš.
Žodžiu, šie palyginimai aiškiai įrodo, kad nei orai, nei žmonių nepritekliai nėra pagrindinis rodiklis pilietiškumui reikštis, jei žmonės tiki idėjos prasmingumu.1991-aisiais, kęsdami Rusijos išteklių blokadą, stigdami šilto vandens, degalų, kai kurių maisto produktų, vaistų, žmonės tikėjo, kad patys gali būti savo valstybės šeimininkai.
Per 25-erius Nepriklausomybės metus kažkas su mumis atsitiko. Mes praradome anuometinį tikėjimą, kad eiliniai piliečiai galime spręsti savo likimą. Todėl neatsitiktinai savo publikacijai pasiskolinau „Anties“ dainos pavadinimą. Visi gi žinot ją: „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus,/ Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias.“
Apie ką ši daina? Kodėl Martynui reikia ieškoti prastesnės panelės, kodėl ne geresnės? Norint suprasti šį kazusą, reikia suvokti marazmatišką sovietinio gyvenimo dviveidiškumą. Buvo deklaruojama, kad viskas tau, nors iš tiesų – ne tau, tik lojaliausiems partinių-ūkinių organizacijų biurokratams. „Anties“ muzikantai tvirtina, kad nebuvo koncerto, kad nepagrotų „Martyno…“ Tik štai klausimas: kodėl ši daina tokia populiari ir šiandien, kodėl ji aktuali ir naujajai kartai, užaugusiai nepriklausomoje Lietuvoje?.. Verta susimąstyti. Betgi valdžia apmąstymams neturi laiko. Rudenį vėl rinkimai. Svarbiausia – laimėti!
