Keturlapio dobilo radybos redakcijoje
26 mėnesiai, daugiau nei 500 straipsnių bei informacinių žinučių. Šimtai profesinių pamokų, šimtai skirtingų pašnekovų ir jų gyvenimo istorijų. Besąlyginis dėkingumas už kiekvieną dosnią atradimų ir iššūkių dieną „Bangoje“, tiesusią tiltus mano profesinėms ambicijoms ir tobulėjimui.
Gargžduose, J. Basanavičiaus g. 21, įsikūrusi redakcija visuomet bus namai, į kuriuos užsukus dainuos širdis. Šių namų visuomet ilgėsiuos. Kas mes akmenį „Bangai“, vadinasi, mes į mane. Visiems linkėčiau tokios sėkmės patekti į šią redakciją savo profesinės veiklos pradžioje. Čia formuojamos vertybės, čia sudaromos sąlygos reikštis kritiniam mąstymui, čia atsiliepiama į darbuotojo asmeninius išgyvenimus ir ištiesiama pagalbos ranka. Čia vyrauja paprasti, šeimyniniai santykiai, dalijamasi paskutine duonos kriaukšle, kai nespėji per darbų virtinę papietauti. Čia nėra vadovo kulto, čia vyksta nuolatinės diskusijos ir ieškoma tiesiausių kelių. Čia gerbiami laikraščio skaitytojai. Tik su atlaidžia šypsena galiu stebėti įtakingus žmones, kurie kartkartėmis iškyla su dalgiu prieš „Bangą“, arba tuos, kurie bando ją pažeminti skleisdami savo geluonį, klijuodami etiketes. Atšoks viskas, nes gi auksas ir pelenuose žiba.
Taigi, daugiau nei prieš dvejus metus nedrąsiai pravėriau „Bangos“ redakcijos duris. Po Klaipėdos universiteto bakalauro ir magistro studijų tai buvo mano pirmoji darbovietė. Prabėgę 26 mėnesiai man, jaunai korespondentei, atliekant įvairias redakcijos užduotis, buvo kupini klajonių, iššūkių, pakilimų ir nuosmukių.
Tikiu ir tikėsiu, kad žurnalisto pareiga – palengvinti gyvenimą nuskriaustiesiems ir neleisti ramiai gyventi patogiai įsitaisiusiesiems, suteikiant žodį tiems, kurie paprastai negirdimi. Būti visuomenės veidrodžiu, atspindinčiu jos dorybes ir blogybes. Tad džiaugiuosi, kad mano kuklią žurnalistės patirtį vainikavo įsitikinimas viešo žodžio pergale. Viešumo ir žurnalistinių tyrimų dėka ne vienos „Bangos“ publikacijos istorijų herojų širdyse baimę pakeitė ramybė.
Visuomet su šypsena prisiminsiu istoriją, kai teko atverti negailestingą įstatymo rykštę prieš daugiavaikę dirbančią, tvarkingą veiviržėniškę. Moteris buvo murkdoma teisminiuose procesuose dėl vagonėlio, kuris šeimai atstojo namus, neįteisintoje žemėje. Šios istorijos atskleidimas „Bangoje“ padėjo atsakingoms institucijoms susėsti prie bendro stalo ir ieškoti palankiausio sprendimo veiviržėniškių šeimai. Tokios viešo žodžio pergalės tik dar labiau manyje įplieskė aistrą smalsumui ir žurnalistiniams tyrimams. Su kiekvienu straipsniu godžiai kaupiau patirties bagažą, mėgavausi netikėčiausiomis temomis ir kiekvienu savo parašytu žodžiu siekiau atliepti tikrąsias žurnalistikos vertybes. Tam „Bangoje“ atverti visi keliai.
Dirbdama redakcijoje pamačiau visas žurnalistinio darbo medalio puses. Šiandien apie žurnalistus, žurnalistiką šnekama daug. Vieni giria, kiti peikia, piktinasi, treti – moko, nors patys apie žurnalistiką nieko nenutuokia. Taigi, abejingų žurnalisto darbui iš esmės nėra. Dauguma žmonių įsitikinę, jog korespondento darbas – labai smagus ir spalvingas. Tiesa, žurnalistai dažnai būna įvykių sūkuryje, jiems tenka bendrauti su įdomiais žmonėmis, keliauti po užsienį (patikėkite, anglų k. labai reikalinga dirbant „Bangos“ laikraščio redakcijoje), būti įvairiuose renginiuose. Tačiau tuo pačiu žurnalisto darbas – pilnas iššūkių. Dalis jų ne tik profesiniai, tačiau ir asmeniniai, kaip suderinti darbą ir laisvalaikį, asmeninį gyvenimą ir karjerą.
Įprasta vienu iš laimės simbolių laikyti keturlapį dobilą. Sakoma, kad jis neša laimę. Kiekvienas lapelis turi reikšmę: pirmas – tikėjimas, antras – viltis, trečias – meilė ir ketvirtas – sėkmė. Savąjį keturlapį dobilą aš atradau būtent „Bangos“ redakcijoje. Čia išaugo mano sparnai, tikiuosi, pakelsiantys ir naujo darbo kasdienybėje. Už tuos sparnus visada liksiu dėkinga redaktorei Vilijai Butkuvienei, mano mokytojai, už jos kantrybę ir ne tik profesines pamokas, bet ir tą tyrą nuoširdumą bei širdies gerumą. Tariu „ačiū“ ir Jums, redakcijos žmonės, ir Jums, mielieji skaitytojai. Už patirtis. Iššūkius.
Žurnalistinis darbas teikia labai daug emocijų! Dievas duos – nepamesiu korespondentės įgūdžių ir naujame gyvenimo etape sugrįžusi dirbti į savo gimtąjį miestą. Gyvenimas – nuostabus, kai esi atviras permainoms ir pas žmones eini su meile bei pagarba savo profesijai. Malonė šiai akimirkai!
