Klaipėdos ligoninių vadovų kreipimasis dėl gyventojų klaidinimo

Asociatyvi nuotr.

Klaipėdos miesto ligoninių vadovai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, Klaipėdos miesto merą, Tarybos narius ir Vakarų Lietuvos regiono gyventojus.


Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus ir Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas kreipimesi pastebėjo, kad pastaruoju metu kai kurie politikai pasisakymuose žiniasklaidoje klaidina Vakarų Lietuvos gyventojus, kad Klaipėdos mieste esančiose ligoninėse nebebus teikiamos arba neteikiamos aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, todėl jie priversti ieškoti pagalbos Vilniaus ar Kauno universitetinėse klinikose. Apgailestaujama dėl neteisingai skleidžiamos informacijos ir atkreipiamas visų dėmesys į tai, kad, įvedus sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką, ligoninių sveikatos priežiūros paslaugos neskirstomos į antrines ar tretines. Toks skirstymas išlikęs tik ligoninių licencijose. LSMU Kauno ir VU Santaros klinikose koncentruojamos ypač sudėtingos ir retų ligų sveikatos priežiūros paslaugos.


Aukščiausio lygio paslaugų teikimo klausimas Vakarų Lietuvos gyventojams svarstytas Klaipėdos miesto daugiaprofilinių ligoninių vadovų konsultacinėje taryboje. Vadovai dar kartą aptarė ir įvertino kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijas, patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriose nurodyti aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo profiliai bei realiai suteiktos paslaugos (suteiktų paslaugų ataskaitos). „Mes, ligoninių vadovai, patvirtiname, kad Klaipėdos mieste veikiančios keturios skirtingo pavaldumo ligoninės ir nebūdamos universiteto ligoninėmis jau keli dešimtmečiai užtikrina regiono gyventojams visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, jas pastoviai tobulina. Teikiame ir tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių neteikia kitos šalies ligoninės, pavyzdžiui, robotinės chirurgijos“, – skelbiama ligoninių vadovų kreipimesi.


Ligoninių vadovai iš esmės pritardami įstatyminei nuostatai, kad Klaipėdos universitetas gali būti vienas iš ligoninės steigėjų, atkreipia Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Tarybos narių bei visuomenės (pacientų) dėmesį į tai, kad tolesnę ligoninių pertvarką reikia vykdyti tik gerai išanalizavus tokios pertvarkos poveikį medikams ir kitiems ligoninių darbuotojams, miesto ir regiono gyventojams. Dabartinę sveikatos priežiūros reformą planuojama vykdyti 2022–2024 metais, 2024 metais numatytos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, todėl bet koks skubėjimas ne tik nėra būtinas, bet ir gali sukelti neprognozuojamas pasekmes gyventojų sveikatos priežiūrai, ypač esant labai įtemptai padėčiai, susijusiai su COVID-19 pandemija.

„Bangos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių