Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos: lūkesčių daugiau nei galimybių
Tradicija tapęs ir jau aštuntą kartą vykęs Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų pirmininkų ar atstovų susitikimas su Savivaldybės vadovais ir specialistais vėl pakedeno įsisenėjusias problemas ir sodininkų lūkesčius. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės dr. Loretos Piaulokaitės-Motuzienės kasmet inicijuojamas renginys sukvietė gana gausų dalyvių skaičių: dalyvavo dauguma atstovų iš 37 rajone veikiančių sodininkų bendrijų.
Gyvenamosios vietos deklaravimas – svarbu
Sodininkų bendrijų atstovų susitikimo dienotvarkėje nemažai dėmesio skirta bendrijų infrastruktūros klausimams: kalbėta apie bendro naudojimo kelių ir gatvių perdavimą Savivaldybės nuosavybėn, jų priežiūrą ir remontą, galimus kompensavimo mechanizmus tais atvejais, kai bendrijos pačios rūpinasi perimtais keliais. Taip pat aptarta melioracijos griovių, lietaus nuotekų sistemų, priešgaisrinių vandens telkinių priežiūra bei galimybės plėsti centralizuotus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus sodininkų bendrijose. Nemažai klausimų kilo ir dėl teisinio reguliavimo: kokia yra sodininkų bendrijų likvidavimo procedūra, bendrijų valdymas, infrastruktūros įrengimo tvarka ir t. t. Susitikimo metu taip pat aptarta bendro naudojimo atliekų konteinerių vietų įrengimo tvarka, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo galimybės, neprižiūrimų sklypų problema. Sodininkų bendrijų atstovams rūpėjo ir bendrijų galimybė teikti paraiškas dalyvaujamajam biudžeto konkursui „Tavo idėja“. Atsakydama į paklausimą Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė akcentavo, jog čia reikia atkreipti dėmesį į žemės nuosavybės aspektus. Idėja turi būti įgyvendinama Savivaldybei arba valstybei priklausančioje žemėje (miesto, miestelio ar kaimo urbanizuotoje teritorijoje). Jei sklypas ar kelias tebepriklauso pačiai sodininkų bendrijai privačios nuosavybės teise, jame „Tavo idėja“ projektų vykdyti negalima. Susitikime dalyvavęs rajono meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį į svarbią problemą, kai sodininkų bendrijose realiai gyvenančiųjų yra daug, tačiau deklaravusiųjų gyvenamąją vietą būtent rajone žmonių skaičius yra palyginti nedidelis. „Tai yra bėda. Jūs suprantate, kad tik deklaravusieji moka GPM į rajono biudžetą, o šie mokesčiai padeda vystyti rajono infrastruktūrą, švietimą, kultūrą, teikti kokybiškesnes paslaugas, taip pat skirti paramą ir bendrijoms. Tad ir mums Savivaldybėje verta pagalvoti, kad sodininkų bendrijos, kuriose yra daugiausia deklaravusiųjų, turėtų kažkokį bonusą, tai būtų paskatinimas“, – samprotavo meras. Jis neslėpė, kad dėl ribotų finansinių galimybių bendrijų gyventojams Savivaldybė negali suteikti pernelyg didelių lūkesčių inventorizuojant ir Savivaldybei perimant bendrijų kelius, kurie perimami pagal tam tikrus kriterijus. „Dėsim pastangas, pamažu periminėsim tuos kelius, kurie atitiks reikalavimus, remontuosim juos, bet atsižvelgiant į rajono biudžeto finansines galimybes ir prioritetinį sąrašą“, – akcentavo rajono vadovas.
Statuso pakeitimas – kebli situacija
Savivaldybės meras B. Markauskas pasisakė ir dėl sodininkų bendrijų statuso pakeitimo: „Nemanau, kad statuso panaikinimas atneš kokį nors gėrį. Bendrija jau yra susiformavęs darinys, pakankamai gerai veikiantis, tam tikra prasme tarsi savivalda. Vien statuso pakeitimas neatneš prievolės, kad Savivaldybė visus kelius, infrastruktūrą perimsim, ir viskas sėkmingai pasikeis.“ Lietuvoje yra vos keletas precedentų, kai sodininkų bendrijos teisiškai likvidavosi tikėdamosi greitesnės integracijos į miestų ar rajonų savivaldybes (pavyzdžiui, dalis Vilniaus ar Kauno pakraščių bendrijų praeityje pasirinko šį kelią dėl stringančių vandentvarkos projektų). Tačiau praktika rodo, kad tai kol kas yra rizikingas žingsnis.
Sodininkų bendrijų atstovų susitikime Savivaldybės specialistai siūlė atsakingai žvelgti į skubotus siekius panaikinti bendrijos statusą ir paneigė sklandantį mitą, esą likvidavus bendriją jos keliai automatiškai tampa savivaldybės rūpesčiu. Teisiškai įvyksta priešingai: jei prieš likvidavimą keliai nebuvo suformuoti ir perduoti, jie tampa „niekieno turtu“ valstybinėje žemėje. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo jų valyti žiemą ar lyginti greideriu, o perėmimo procedūros teismuose vėliau užtrunka kelerius metus. Negana to, kad kol teritorijoje nėra baigti visi keitimosi procesai, gyventojams gali laikinai sustoti net sodo namų statybų bei pridavimo įteisinimas. Specialistų patarimas toks: pirmiausia būtina sutvarkyti ir perduoti kelius, ir tik tada galvoti apie juridinio asmens naikinimą. Tačiau ir tokiu atveju dangaus mana iš karto nenukris: keliai, kita infrastruktūra Savivaldybėje tvarkoma pagal iš anksto numatytą prioritetinių darbų planą. Tad išsivadavus iš bendrijos statuso ir perėjus į rajono gyvenvietės nėra pagrindo tikėtis, kad buvusios bendrijos keliai bus tvarkomi pirmenybės teise.
Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas iki rugsėjo 1 d. teikti prašymus dėl bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) perdavimo arba įregistravimo Savivaldybės nuosavybėn.
Prašymus Savivaldybės administracijai teikia sodininkų bendrijos valdymo organas.
Teikiant prašymus, sodininkų bendrijoms rekomenduojama įvertinti kelius (gatves), kurie atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus ir kuriems tikslinga teikti prioritetą. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį, jei šiais keliais vykdomi viešojo transporto ar mokinių pavėžėjimo maršrutai.
Prašymus galima pateikti Savivaldybės administracijai el. paštu savivaldybe@klaipedos-r.lt arba atvykus į Savivaldybės vieną langelį.
Keliams perimti – kriterijai
Karščiausios diskusijos susitikime visgi virė dėl sodo kelių ir gatvių perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Rajone perimtiems sodo keliams tvarkyti ir projektuoti kasmet formuojamas tikslinis apie 300 000 eurų biudžetas, o patys keliai vėliau įtraukiami į bendras rajono asfaltavimo programas. Visgi Savivaldybės specialistai pabrėžė, kad procesas stringa ne dėl valdžios nenoro, o ir dėl pačių bendrijų dokumentacijos spragų. Norint, kad savivaldybė oficialiai perimtų kelią, jis privalo atitikti griežtus kriterijus. Svarbus yra minimalus plotis: kelio važiuojamoji dalis su kelkraščiais negali būti siauresnė nei 4,5 metro. Privalo būti ir apsisukimo aikštelės: visi akligatviai privalo turėti specialias apsisukimo vietas, kuriose laisvai manevruotų dviašės specialiosios tarnybos (gaisrinės, atliekų vežėjai). Reikšmingas principas yra ir viešasis interesas: prioritetas teikiamas keliams, kuriais vyksta tranzitinis eismas, kursuoja viešasis transportas arba mokykliniai autobusai. Deja, akivaizdu ir tai, kadangi senieji sodų sklypai suformuoti siauri, o tvoros pastatytos maksimaliai arti kelio, šimtai kilometrų sodų gatvių tiesiog neatitinka šių normų ir Savivaldybė jų teisiškai negali perimti.
Sodininkų bendrijų pirmininkai teiravosi dėl kadastrinių matavimų dokumentų rengimo, tačiau dar kartą buvo Savivaldybės specialistų patikinti, kad patiems to daryti tikrai nereikia. Šios misijos ir įregistravimo Registrų centre imasi pati rajono Savivaldybė.
Pasigedo raštiškų atsakymų
Kai kurie pirmininkai susitikime visgi pastebėjo, kad jiems iš Savivaldybės specialistų pritrūksta aiškios, konkrečios informacijos, konstruktyvių patarimų, operatyvumo raštu ir aiškiai atsakant į bendrijoms svarbius klausimus ir dėl kelių tvarkymo, ir dėl nuotekų sistemų įsirengimo, melioracijos ir kt. Susitikime buvo patikinta, kad Savivaldybėje siekiama bendradarbiavimo, dialogo, o laukiami atsakymai būsią pateikti. Vienas iš pirmininkų su šypsena klausė, gal dar reiksią papildomai priminti, kokio atsakymo bendrija laukianti.
Vienas svarbiausių šių metų susitikimo akcentų – būtinybė stiprinti sodininkų bendrijų ir vietos seniūnijų bendradarbiavimą. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad seniūnas yra arčiausiai gyventojų esantis valdžios atstovas, puikiai žinantis vietos problematiką, todėl jo vaidmuo infrastruktūros plėtroje – kritinis. Nuolatinis informacijos apsikeitimas su seniūnais esą leidžia greičiau reaguoti į avarines situacijas, spręsti teritorijų priežiūros ar apšvietimo klausimus.
Susitikime pirmininkai buvo paraginti derinti kelių remonto darbus: planuojamus sodo gatvių lyginimo ir kitus darbus bendrijos turi iš anksto suderinti su seniūnais, kad būtų užtikrintas darbų sistemiškumas ir kokybė.
Susitikime gvildentas ir aktualus sodininkų bendrijoms vandentvarkos klausimas: AB „Klaipėdos vanduo“ vykdys naujus projektus? Deja, gerų žinių nėra: tiesioginių ES dotacijų vandentvarkos projektams šiuo metu nebepakanka.
Parama išlieka stabili
Santykius tarp sodininkų bendrijų ir savivaldybių šiuo metu geriausiai apibūdina terminas „teisinė ir finansinė transformacija“. Sodams sparčiai virstant pilnaverčiais gyvenamaisiais kvartalais, savivaldybės jau seniai nebemato jų kaip tik sezoninių daržų, tačiau visiškas jų integravimas į miestų ar rajonų infrastruktūrą vyksta lėtai ir su griežtomis sąlygomis. Kol keliai ir kita infrastruktūra nepriklauso savivaldybei, ji negali į juos tiesiogiai investuoti mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau egzistuoja paramos programos sodininkų bendrijoms.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai susirinkusiems pirmininkams patvirtino, kad parama, nors ir ribota, sodininkams išlieka stabili. Šių metų Sodininkų bendrijų specialiajai rėmimo programai iš savivaldybės biudžeto iš viso skirta 120 000 eurų. Šios lėšos naudojamos kaip dalinis jau atliktų darbų kompensavimo mechanizmas.
Diskusijos metu akcentuotos pagrindinės finansavimo taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas sodininkas. Didžiausia galima parama – vienas projektas ir bendrija per metus negali pretenduoti į daugiau nei 15 proc. bendro programos fondo, o tai šiemet sudaro maksimalią 18 000 eurų sumą. Savivaldybė kompensuoja iki 80 % išlaidų, skirtų teisinei dokumentacijai, inventorizacijai bei kadastriniams matavimams atlikti. Likusiems infrastruktūros (apšvietimo, vandentiekio, gatvių priežiūros) darbams taikoma nuo 70 % iki 80 % siekianti kompensacija. Norėdamos atgauti patirtas išlaidas už einamuosius metus, bendrijos paraiškas privalo pateikti iki lapkričio 1 d.
Beje, yra dar svarbus teigiamas pokytis bendruomenėms – Seimas priėmė pataisas, pagal kurias nuo 2027 m. gyventojai vėl galės oficialiai remti savo sodininkų bendrijas skirdami iki 1,2 proc. GPM paramą.
Tradiciniame sodininkų bendrijų susitikime nuskambėjo konstruktyvių minčių: gerovė priklauso ir nuo pačių bendrijų valdybų, pirmininkų pastangų sutelkti savo gyventojus bendroms iniciatyvoms, realaus bendrijos mokesčio nustatymo ir gebėjimo jį surinkti pagal Sodininkų bendrijų įstatymą. Apibendrindama susitikimą jo iniciatorė rajono Tarybos narė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė akcentavo, kad tokie dialogai leidžia tiesiogiai keistis informacija tarp tų, kurie susiduria su problemomis vietose, ir tų, kurie priima ir vykdo sprendimus.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Tai žinotina
Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, padėsiančioms spręsti sodininkų bendrijose esančių apleistų, neprivatizuotų ir valstybės paveldėtų žemės sklypų problemą.
Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais gyventojams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės. Absoliuti dauguma žmonių susitvarkė reikalingus dokumentus ir šie sklypai tapo jų nuosavybe.
Tačiau, Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas. Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso fiziniams asmenims ar pačioms sodininkų bendrijoms.
Aplinkos ministerijos parengtose pataisose sudarytos galimybės tokius nenaudojamus sklypus parduoti aukcionuose, o gyventojams, iki šiol nesusitvarkiusiems nuosavybės dokumentų, nustatyti terminą įteisinti savo teises į naudojamus sodų sklypus.
