Klaipėdos tautinių kultūrų centras vienija tautines bendrijas

Tautinių kultūrų centro misija – padėti Klaipėdos miesto tautinių mažumų bendruomenėms integruotis į miesto ir šalies gyvenimą, puoselėti gyventojų tautinę toleranciją ir daugiataučio miesto įvairių kultūrų tradicijas. Centras siekia sudaryti sąlygas tautinių kultūrų pažinimui, tautinių mažumų savitumo išsaugojimui, jų kultūrinei veiklai ir meninei saviraiškai.

Atviri visiems
Klaipėdos tautinių kultūrų centro kultūros projektų vadovė, renginių ir parodų planuotoja Tatjana Kononova „Bangai“ atskleidė, kad jau 10 metų centro pagrindinė veikla – dirbti su tautinėmis bendruomenėmis, kurios gyvena ne tik Klaipėdoje. „Mes priimame visus. Mūsų centre apsilanko moksleiviai iš mokyklų, darželių, literatūriniai klubai, paramos centrai – visiems esame atviri. Parodos suplanuotos jau kitiems metams. Pritraukiame žmonių, lankytojų“, ‒ pasakojo renginių planuotoja, centro kultūros projektų vadovė. Ji pridūrė, kad bendruomenės kasmet daro savo tradicinius renginius. Esą tai didelio masto renginiai, kurie net netelpa centro salėje. „Pavyzdžiui, Totorių nacionalinė šventė „Sabantuj“ prie Klaipėdos vasaros estrados. Taip pat ukrainiečiai jau 7 metus rengia tarptautinį festivalį „Ukraina-vyšivanka“. Jie rodo savo kultūrą: šoka, dainuoja, vaišina patiekalais, rodo tradicinius kostiumus visuomenei, klaipėdiečiams, ‒ atskleidė T. Kononova. ‒ Tautinių kultūrų centras padeda renginius organizuoti. Suburiame žmones, kad ateitų, pamatytų, stengiamės, kad bendruomenės tarp savęs draugautų ir vieni kitus gerbtų.“ Centro darbuotoja paminėjo, kad šiuo metu aktyviausia veikla – su ukrainiečiais.

Mokė lietuviškai
Klaipėdos tautinių kultūrų centras organizuoja lietuvių kalbos kursus – buvo tiek daug norinčių, kad surinktos net 3 grupės. „Du kartus per savaitę dirbame su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Tėvai, kurie ieško darbo ir neturi kur palikti vaikų, atveda pas mus ir mes nuo 9 iki 13 val. prižiūrime mažuosius, ‒ apie pagalbą pabėgusiems nuo karo pasakojo T. Kononova. ‒ Organizuojame edukacijas, ekskursijas, kad žmonės greičiau integruotųsi į mūsų visuomenę, susipažintų su lietuvių kultūra, istorija.“ Pašnekovė „Bangai“ atskleidė, kad ukrainiečiai, jau gyvenę Lietuvoje, Klaipėdos mieste ar rajone, padeda naujai atvykusiesiems. Kai vyksta edukacijos, žmonės atvažiuoja iš Gargždų, Palangos, Kretingos rajonų. T. Kononova pastebėjo, kad informacijos sklaida gera, mat informaciją sužino minėtuose aplinkiniuose rajonuose gyvenantys ukrainiečiai, o gyvenę jau anksčiau ir atvykusieji labai nori būti kartu.
Tautinių kultūrų centras jungia įvairiausias tautybes, Klaipėdos miesto tautines bendrijas.
Čia glaudžiasi ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“, Tradicinės ukrainiečių kultūros klubas „Prosvit“, Klaipėdos latvių asociacija „Atpūta“, Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių bendrija „Azeris“, Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“ ir kt.

Kartu su dreverniškiais
Šią savaitę Klaipėdos Tautinių kultūrų centro vykdomas projektas „Kultūrų saitai“ ukrainiečius atvedė į Dreverną, į adventinį susibūrimą „Vai atbėga baikštusis elnias“. Į šią šventę kaip mat buvo įsukti ir „Rušničok“ ansambliečiai, kartu su kitais folkloro kolektyvais iš Skuodo, Šateikių, Priekulės dainavę, šokę, žaidę ir šmaikštavę.
„Šventė yra tik tada, kaip pats dalyvauji“, ‒ sakė Priekulės kultūros centro kolektyvo „Vėlingis“ vadovė, muzikologė doc. Rūta Vildžiūnienė ir visus į ratelį statė. Susirinkusiųjų ilgai raginti ir nereikėjo, tad žiūrovų salėje kaip ir neliko. Ne tik šokta ir dainuota, daug naujo sužinota, apie adventą, tradicijas ir prietarus, ką daryti, ko nedaryti tuo metu. Išgirsta ir žemaitiška, ir senoji lietuvininkų, šišioniškių tarmė. Drevernos kultūros namų renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, džiaugėsi, kad pavyko tikras adventinis vakaras, su tradicinėmis, apeiginėmis dainomis ir žaidimais, į kurį puikiai įsiliejo ir Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ ansamblis „Rušničok“, parengęs savo, ukrainietiškų, kalėdinių dainų programą uždainavęs lietuviškai.
Pagal susitarimą su folkloro ansambliu „Vėlingis“ ukrainiečiai turėjo parengti lietuvišką dainą, o lietuviai ‒ uždainuoti ukrainietiškai. Pirmiausiai kolektyvai „Vėlingis“ ir „Ruš­ničok“ prasidainavimui buvo susitikę Klaipėdoje, antrą kartą – jau Drevernoje. Būtent šiame susibūrime kolektyvai savo pažadus ir ištesėjo. Beje, „Rušničok“ nuo šiol lietuvišką dainą „Kam tavo, vilkeli, akelės šviesios“ žada įtraukti ir į savo nuolatinį, kalėdinį repertuarą.
Tačiau ne dainos atlikimas buvo svarbiausias dalykas Drevernoje, kur ukrainiečių ansamblis buvo labai šiltai priimtas, pašokdintas, senoviniais lietuvininkų valgiais pamaitintas (vaišino senovinių valgių žinovė Edita Nurmi). Svarbiausia buvo tas šiltas bendravimas, naujos pažintys su lietuviškais folkloro kolektyvais, naujais žmonėmis.

Monika CALZONAITĖ