Skaudžios ukrainiečių pabėgėlių istorijos verčia ieškoti sprendimų

RK draugijos Klaipėdos skyriaus vadovė J. Jonikienė (kairėje): „Skaudžios pabėgėlių iš karo niokojamos Ukrainos istorijos, skirtinga jų padėtis. Tenka spręsti sudėtingas jų problemas.“

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje prieglobstį rado apie 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Jie dažniausiai renkasi Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus savanoriams, atskubėjusiems jiems padėti, teko tramdyti savo jausmus. „Žiauri ukrainiečių dalia – išvargę, sušalę, baisumų išvaryti iš namų su krepšeliu paskubom sugriebtų daiktų, tarp kurių – sūdytų lašinių gabalėlis“, – kalbėjo savanorė Janina.


Prireikė psichologo
Jolanta Jonikienė savanoriavo Raudonojo Kryžiaus (RK) Klaipėdos skyriaus vykdomoje pasirengimo ekstremalioms situacijoms programoje, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Klaipėdos skyrius kartu su miesto Savivaldybe įkūrė ukrainiečių pabėgėlių registracijos centrą, būrė savanorius jiems padėti. J. Jonikienė tapo šio centro vadove. „Įsijungė ir kitos nevyriausybinės organizacijos – „Caritas“, „Maisto bankas“, „Gelbėkit vaikus“, taip pat Migracijos skyrius, policija, šauliai. Reikėjo suvienyti ir palaikyti veiklas“, – kalbėjo J. Jonikienė.
Atsirado daug norinčiųjų savanoriauti, pasiruošusių padėti karo pabėgėliams, bet dauguma nemokėjo rusiškai – mažai ukrainiečių kalbėjo angliškai. Tarp savanorių buvo ne tik darbo neturintys asmenys, pensininkai, bet ir dirbantys žmonės, kurie čia atskubėdavo laisvalaikio valandomis. Savanoriavo ne tik klaipėdiškiai, bet ir Klaipėdos rajono, kitų aplinkinių miestų gyventojai.
Registracijos centre savanoriai pasitiko karo pabėgėlius, juos registravo, rūpinosi jų nakvyne, teikė būtiną informaciją. Pagalbos reikėjo ir lietuviams, kurie ryžosi priglausti nuo karo baisumų pabėgusius ukrainiečius. Po pusantro mėnesio talkino ir patys ukrainiečiai – karo pabėgėliai.
Savanorė Janina daugiausia dirbo su Migracijos tarnybos darbuotojais. „Baisi karo pabėgėlių dalia: karo baisumų priversti palikti savo namus, išvargę, sušalę, sutrikę, į krepšelį įsidėję būtiniausių daiktų, tarp kurių ir sūdytų lašinių gabalėlis. Jaunai šeimai suradome būstą Rietave, bet ji neturėjo pinigų kelionei, – atskleidė savanorė. – Žiaurus likimas – morališkai buvo sunku: kai kuriems savanoriams prireikė psichologo pagalbos.“


Savanoriai moko lietuvių kalbos
Gegužės pabaigoje uostamiestyje uždarius pabėgėlių registracijos centrą, J. Jonikienei buvo patikėta vadovauti RK draugijos Klaipėdos skyriui. Savanorių sumažėjo, bet ukrainiečių krizės problemas reikėjo spręsti. Čia kaip ir anksčiau pabėgėliams buvo dalijamos higienos priemonės. Jų pritrūkę savanoriai patys surengė akciją prekybos centre ir prašė pirkėjų paaukoti šių prekių. „Sulaukėme ir nemalonių atsiliepimų, tačiau geranoriškai nusiteikę žmonės aukojo higienos priemones“, – dalijosi patirtimi savanorė Lina Žemgulytė-Mockuvienė iš Priekulės seniūnijos.
„Šiuo metu mūsų skyriuje kiekvienas pabėgėlis ukrainietis gali gauti higienos prekių kortelę už 20 eurų, vaikai iki 6 metų – dovanos kortelę už 50 eurų“, – kalbėjo J. Jonikienė.
Vasarą atlikus apklausą, ko reikia ukrainiečiams, kad jie čia pasijustų geriau, lengviau integruotųsi Lietuvoje, RK Klaipėdos skyriuje įdarbintos dvi darbuotojos, sprendžiančios su Ukrainos krize susijusias problemas. „Atvejo vadybininkė dirba su atvykusiais karo pabėgėliais – sunkiai besiorientuojančiais situacijoje dėl potrauminio šoko ir neturinčiais artimųjų, draugų, kurie padėtų. Ji globoja 40 ukrainiečių šeimų, – dėstė J. Jonikienė. – Kita darbuotoja, bendruomenių vadybininkė, rūpinasi, kad karo pabėgėliai gautų reikalingą informaciją: rengia susitikimus su „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, Teritorinės ligonių kasos atstovais, kurie aiškina, ką veikia ir ką gali padėti.“
Pasak pašnekovės, pabėgėliams iš karo niokojamos Ukrainos buvo surengtos ekskursijos į Klaipėdos laikrodžių, Jūrų muziejus, vyko šešėlių teatro edukacijos vaikams. „Daug ukrainiečių nori mokytis lietuvių kalbos. Pakvietėme 10 savanorių, kurie nuotoliniu būdu ar gyvai šnekamosios lietuvių kalbos moko apie 100 ukrainiečių“, – dėstė J. Jonikienė.


Paliktais rūpinasi svetimi
Pasak J. Jonikienės, skaudžios pabėgėlių iš karo niokojamos Ukrainos istorijos, skirtinga jų padėtis. Ne tik jaunos šeimos čia ieško prieglobsčio – neretai kartu būna ir tėvai. Ne visiems sekasi čia adaptuotis. „Viena ukrainiečių šeima, pamačiusi, kad negali įsitvirtinti, išsiskirstė: tėtis išvyko uždarbiauti į Suomiją, o mama su dukra – į Lenkiją. Lietuvoje liko neįgali anyta, kurios neišsivežė teisindamiesi, kad jai per sunki kelionė“, – kalbėjo J. Jonikienė. Nebe jaunai, ligotai ukrainietei teko kreiptis į Savivaldybę, nes neturėjo kur gyventi. Gelbsti RK Klaipėdos skyrius.
Sujaudino ir kita jautri istorija. 80-metė ukrainietė ne iš karto prasidėjus karui ryžosi išvykti iš tėvynės – sunku buvo palikti savo namus, pažįstamus žmones. Klaipėdoje gyvena sūnus, sukūręs šeimą su lietuve, tačiau šie jos nelaukė ir pabėgėlei neleido pasilikti jų namuose. Sūnus niekuo nepadėjo savo mamai. „Ši miela senutė kreipėsi į mūsų skyrių – padėjome išsinuomoti būstą už 350 eurų. Tai dideli pinigai nieko neturinčiai ukrainietei. Per „Maisto banką“ parūpinome maisto produktų krepšelį, bet jis skiriamas tik kas antrą mėnesį. Taigi neužtenka – savanoriai dar porą kartų per mėnesį jai pristato „Maisto banko“ skiriamų produktų“, – kalbėjo RK Klaipėdos skyriaus infocentro darbuotoja Inga Gattsuk.


Aukoja kukliai
I. Gattsuk pastebėjo, kad iškyla daug sudėtingų problemų, kurias nelengva spręsti. Antai paskambino nėščia ukrainietė, kuriai sunku rasti darbą, neturi socialinio draudimo, negali patekti pas šeimos gydytoją, ginekologą. Kita pabėgėlė skundėsi, kad vaikui reikia patikrinti širdelę – reikia kardiologo konsultacijos, o medikai nesutinka. „Ieškome būdų, kaip padėti sunkiausiose situacijose atsidūrusiesiems. Atrandame geranoriškų žmonių, padedančių tai išspręsti“, – patikino I. Gattsuk.
Sudėtinga padėtis pabėgėlės, istorijos mokytojos iš Kijivo. Ten ji turėjo savo namus ir, prasidėjus karui, neskubėjo iš jų kraustytis tikėdamasi, jog tai ilgai netruks. Iš bombarduojamos Ukrainos ji atvyko į Lietuvą tik po kelių mėnesių. Kartu ir neįgalus 27 metų sūnus, kuriam dieną naktį reikalinga priežiūra. Iš pradžių vienos neįgaliųjų organizacijos padedama ši šeima prieglobstį rado Šventojoje, kita geradarė iš Vokietijos pasirūpino, kad lapkritį praleistų Liepojos sanatorijoje. RK Klaipėdos skyriaus savanoriai dabar ieško būsto, kurį sudėtinga išnuomoti ne tik dėl aukštų kainų, bet ir nuomotojų reikalavimų.
Savanorė Janina dirba programoje „Vienybė težydi“, į kurią įsijungęs Klaipėdos skyrius. Jo tikslas – padėti ukrainiečių pabėgėlių, į Lietuvą atvykusių karui prasidėjus, šeimoms, kuriose yra neįgalių vaikų. Programoje dalyvaujančios 13 šeimų laukia iš Lietuvos gyventojų piniginės paramos, kurią galima pervesti į jų sąskaitas. „Tačiau aukojama kukliai: rugsėjo mėnesį kiekviena šeima gavo vidutiniškai po 10–20 eurų“, – kalbėjo savanorė.
RK Klaipėdos skyriaus vadovė J. Jonikienė pastebėjo, kad sumažėjo entuziazmas padėti ukrainiečiams.


Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *