Klausimas

Humoreska

Antanas grįžęs namo pamatė pravertas buto duris. Tyliai prisėlino prie jų, plačiau atidarė ir įžengęs koridoriun nustėro – parklupęs prie spintos kažkoks vyriškis joje rausėsi ir ką nors radęs krovėsi į šalia gulintį krepšį. „Vagis – aiškiau ir būti negali. Ką dabar daryti, skambinsiu į policiją – išgirs, tyliai išeiti nebepavyks. Reikia tvoti kuo nors per galvą ir tada sulaikyti, – priėmė drąsų sprendimą Antanas. – Kuo užvožti? Lietsargis – per lengvas, gėlių vaza – galiu užmušti, anos spintelės nepakelsiu.“ Apmąstymams laiko buvo vis mažiau – vagies krepšys jau buvo artipilnis. Pagriebė tada jis storą telefonų knygą, užsimojo, jau trenks, ir tik paskutiniu momentu ant vagies striukės pamatė ryškų užrašą „Klauskite – atsakysiu“. Antanas niekada nebuvo ryžtingas, o tas skelbimas ant nugaros jį visiškai subalamutino. „Ką daryti – klausti ar vožti, ar užvožus pasiteirauti? Ir ko pagaliau klausti? Gal su kuo pasitarti? – šmėstelėjo mintis. – Gaila žmonos nėra šalia – ta tai žiebtų daug negalvojusi. Reikia kam nors paskambinti.“ Atsivertė storąją telefonų knygą, nieko nesuskaito, akyse tik mirguliuoja. „Kieno paklausti, kieno, greičiau galvok“, – ragina pats save, blaškydamasis po koridorių, kai staiga žvilgsnis užkliūva už užrašo „Klauskite – atsakysiu“. „Pagaliau“, – lengviau atsiduso. Plekštelėjo per užrašą:

– Laba diena, norėčiau paklausti.

– Klauskite, – pasigirdo iš spintos. – Ir laukines duris uždarykite, nes skersvėjis traukia.

Antanas uždarė duris ir niekaip neprisiminė, ko jis ruošėsi klausti. Tuo metu atsistojo vagis, visa galva aukštesnis ir dvigubai stambesnis:

– Tai kas Jums neaišku?

– Ar galite man paaiškinti, kaip koridoriuje susidarė skersvėjis? – kas beliko Antanui.

– Elementari fizika – lauko durys atvertos, spinta atidaryta, Tamsta čia kaip koks ventiliatorius man už nugaros sukiesi, taip ir susidarė.

Algimantas VAŠKYS