Koronavirusas per karą nedingo – Gargždų ligoninė prošvaisčių nemato
Ant kulnų lipa sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka
Kretingos rajono ligoninėje Chirurgijos ir traumatologijos skyriuje jau paruošta 20 lovų, kurių gali prireikti pargabentiems iš Ukrainos fronto sužeistiesiems arba civiliams gyventojams. Gargždų ligoninėje tokios parengties nėra, nes čia nėra nei chirurgijos, nei reanimacijos, tad būtų galima guldyti pacientus nebent aktyviam gydymui bendra tvarka.
Vis dėlto Gargždų ligoninei iššūkių pakanka: koronaviruso protrūkis Slaugos skyriuje, daug personalo serga COVID-19, o dar ant kulnų lipa sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka.
Pasiruošę padėti ukrainiečiams
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas spaudoje teigė, kad dvidešimt lovų Kretingos ligoninėje parengta ekstremaliam atvejui: jeigu atsitiktų taip, kad sužeisti žmonės nebetilptų į arčiausiai karštų įvykių esančių miestų ar valstybių, taip pat – Rytų Lietuvos ligonines. Jei Ukrainos piliečiams prireiktų suteikti pagalbą staiga, numatyta stabdyti planines paslaugas.
Tačiau pagalba bus teikiama ne vien ypatingais atvejais – esant masiniams sužeidimams, bet ir gydant atvykusius pabėgėlius, dauguma kurių bus moterys su vaikais ir pagyvenę žmonės.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė paaiškino, kad Kretinga dar tebeteikia chirurgijos dienos stacionaro antro lygio paslaugas, turi reanimaciją, dirba ir chirurgai, traumatologai, anesteziologai, o Gargždų ligoninė neturi nei chirurgijos, nei reanimacijos. „Tad ir tokių lovų nėra suplanuota. Žinoma, priėmime teikiame būtinąją pagalbą, jei reikia, guldome į stacionarą bendra tvarka. Kol kas jokių ukrainiečių neturime. Kreipėsi tik vienas dėl vaiko, žadėjo atvežti, tai priimsime“, – dėstė V. Ruškienė.
Stinga personalo
Prasidėjus karui koronaviruso neliko – tokios niekuo nepagrįstos kalbos sklando tarp žmonių. Priešingai – žmonės dėl šios ligos turėtų išlikti budrūs. Anot Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos V. Ruškienės, atliekant testavimą mūsų rajone 50–60 proc. įprastai būna teigiami rezultatai. Ligoninėje nematyti jokių prošvaisčių. „Situacija labai sudėtinga, praėjusią savaitę buvo protrūkis Slaugos skyriuje. Daug personalo – ir gydytojų, ir slaugytojų – yra sergančių. Šiuo metu yra 13 nedarbingumo pažymų dėl COVID-19. Iš viso nedarbingų per 20. Tad stinga personalo, vos galą su galu suduriame. Praėjusią savaitę koronaviruso skyrius buvo pilnas, skaičiuota 20–21 pacientas. Pirmadienį fiksuota 16“, – dėstė Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja.
Ji pastebėjo, kad situacija visame Klaipėdos regione tebėra įtempta, todėl žmonės raginami saugotis, laikytis visų rekomendacijų ir reikalavimų. Prasidėjus karui COVID-19 niekur neišnyko.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Toliau planuojama ir sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka. Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė informavo, kad vyko posėdžiai su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau nelabai kas paaiškėjo. Vis dar daugiau klausimų nei atsakymų.
Sveikatos apsaugos ministerija neseniai buvo surengusi ir spaudos konferenciją, skirtą aptarti sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos eigą Klaipėdos regione. Ministerijos spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Agnė Kiškytė-Rarivanė informavo, kad pradžioje buvo vis pristatoma sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vizija, o dabar jau pristatomos priemonės, kuriomis bus siekiama įgyvendinti numatytus tikslus. Anot jos, jau pristatomos investicijų kryptys. Taip pat numatoma šeimos gydytojo komandos plėtra. „Šeimos gydytojai gali labai prisidėti prie neinfekcinių lėtinių ligų valdymo, kur mes turime neišnaudotų resursų ir kur Lietuva šiuo aspektu atsilieka nuo kitų valstybių“, – kalbėjo A. Kiškytė-Rarivanė. Ji sakė, jog jau pristatoma ir atvejo vadybininko funkcija, žalieji koridoriai, numatomi pokyčiai ir dėl psichikos sveikatos priežiūros. Čia taip pat numatoma plėtra.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pabrėžė, kad labai aktuali žmogiškųjų išteklių tema, trūksta medikų, tad nė vienas vykdant pertvarką nebus atleistas. Kiekvienas labai svarbus ir reikalingas, bus sukurti mechanizmai, kaip bus galima ar pakeisti kvalifikaciją, ar įgyti naujų kompetencijų kursuose ir pan.
Procesas ilgas
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išvystymas plėtojant ambulatorines ir dienos paslaugas, mažinant stacionarą, užtruks ne mažiau nei metus ar dvejus, kai kuriais atvejais dar ilgiau.
Ji priminė, kad iki gruodžio 10 d. buvo prašoma savivaldybių pateikti planus, lėšų investicijoms poreikį. Apskaičiuotas lėšų poreikis viršijo visas galimybes. „Tie savivaldybių planai ne visai atitiko, ką turime ir numatome vystyti. Dėl to regioninių susitikimų metu siekiame atsakyti į savivaldybėms kylančius klausimus, kas konkrečiai slypi už pokyčių. Yra išskirtos prioritetinės kryptys, tad savivaldybių dabar paprašyta atnaujinti planus ir iki balandžio 1 d. pateikti. Žinoma, sudėtinga sumažinti numatomas investicijas, tačiau tikime, kad bendromis jėgomis viską sudėliosime“, – kalbėjo ministro patarėja K. Auruškevičienė.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
