„Kranto“ progimnazijos tvora – ne kalėjimas, o saugesnė aplinka

Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė V. Lukauskienė džiaugiasi jos vadovaujamą įstaigą apjuosusia tvora, kuri turi užtikrinti mokinių saugumą bei apsaugoti nuo pašalinių asmenų, ypač vadinamųjų dilerių, aprūpinančių mokinius draudžiamomis medžiagomis.

Gargždiškiai ir miesto svečiai, atvykstantys pasigrožėti Gargždų parku, jau spėjo pastebėti, jog šalia esanti „Kranto“ progimnazija apjuosta tvora. Tai pirmoji iš anksčiau pastatytų Klaipėdos rajone mokyklų, kurioje tvora pasitarnaus saugesnei aplinkai. Vieni, išvydę segmentinę tvorą, pasidžiaugia kuriama saugesne aplinka, o štai kiti burnoja, kad įstaiga dabar esą it kalėjimas. Kad tvora visuomenę ir pačius mokyklos moksleivius bei jų tėvelius padalijo į stovyk­las, „Bangai“ sakė ir progimnazijos direktorė Vilija LUKAUSKIENĖ. Ji papasakojo, dėl ko apsitverta, ir teigė, jog tvora – tik viena iš priemonių, kuriomis ne tik žadama užtikrinti mokyklos bendruomenės saugumą, bet ir kovoti su elektroninėmis cigaretėmis ar net narkotikais.
Bandomasis projektas – neatsitiktinai
Tvora bei kitos jau anksčiau pritaikytos priemonės – elektroniniai dūmų detektoriai, vaizdo kameros – „Kranto“ progimnazijoje atsirado įgyvendinant Vidaus reikalų ministerijos nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomąjį projektą. Jo pagrindinis tikslas – mažinti mokyklose itin išsikerojusią prob­lemą – elektroninių cigarečių, vadinamųjų veipų bei narkotinių medžiagų vartojimą.
Siekiant to, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir Vidaus reikalų ministerijos. Tokiame projekte dar dalyvavo kelios Vilniaus ir Alytaus mokyklos. „Kranto“ progimnazija bandomąja mokykla pasirinkta ne atsitiktinai, o atsižvelgus į Policijos departamento pateiktas išvadas dėl saugumo ir rekomendacijų. „Mūsų įstaigoje situacija buvo prasčiausia, palyginti su, pavyzdžiui, „Minijos“ progimnazija ar „Vaivorykštės“ gimnazija. Pas mus daugiausia fiksuota pažeidimų, susijusių su draudžiamų medžiagų vartojimu tarp mokinių“, – aiškino direktorė V. Lukauskienė. Jos įsitikinimu, tam nemažą įtaką turi tai, kad progimnazija yra šalia parko, taip pat prie pat yra ir kitos jaunimo pamėgtos būrimosi vietos.
Įgyvendinant minėtą projektą, kuris startavo pernai gruodį ir turėjo baigtis iki tų pačių metų gegužės 31 dienos, ne tik pasirūpinta tvora, dūmų detektoriais bei vaizdo kameromis – taip pat vykdytos įvairios prevencinės programos, rengtos edukacinės veiklos, vyko susitikimai, akcijos, seminarai ir kitokie renginiai. Tai ne tik problematikos aptarimas, bet tarsi pamokos moksleiviams bei pedagogų bendruomenei ir tėvams, iki tol nelabai žinojusiems, kaip atskirti elektronines cigaretes ar net narkotines medžiagas vartojančius vaikus, kokie fiziniai, psichologiniai, elgesio ir kiti požymiai tai signalizuoja, kaip su vartojančiais moksleiviais dirbti, kokie galimi pagalbos būdai.
„Švietimu buvo ugdomas ir stiprinamas moksleivių sąmoningumas bei atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui. Buvo dirbama ne tik su moksleiviais, bet ir su mokyklos administracija, mokytojais. Žinoma, į šį procesą įsitraukė ir tėvai“, – kalbėjo V. Lukauskienė, ypač pasidžiaugusi aktyviai mokyklai talkinusiais Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnais, kurie ir susirinkimuose dalyvaudavo, ir civiliais persirengę medžiojo jaunuosius pažeidėjus, bei visuomenės sveikatos specialistais.
Virusinis reiškinys – visuomenėje
Progimnazijos direktorė patenkinta, kad ir Klaipėdos rajono savivaldybė sutiko dalyvauti bandomajame projekte ir būtent „Krantas“ tapo viena iš tų šalies mokyklų, kurios, kaip tikimasi, ateityje taps pavyzdžiu kitoms, kaip kovoti su itin opia problema – mokinių įnikimu į elektronines cigaretes, vadinamuosius veipus, ar narkotikus. „Klaipėdos rajonas šiuo klausimu nėra išimtis“, – teigė vadovė.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius dar iki bandomojo projekto pastebėjo, kad kažin ar rajone yra mokykla, kurioje nebūtų galima rasti narkotikų pėdsakų. Vedėjo nuomone, tai ne vien mokyklų problema, šis kone virusu tapęs reiškinys egzistuoja ir peržengus mokyk­lų slenkstį – šeimose, pačioje visuomenėje. Todėl šis galvos skausmas turi būti sprendžiamas kompleksiškai.
Apie tai tuo pačiu metu kalbėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, pasidžiaugęs, jog įgyvendinus projektą „Kranto“ progimnazija taps daug saugesnė, nes čia veiks kelios dešimtys vaizdo kamerų, dūmų detektoriai, o įstaigos teritoriją nuo pašalinių, galinčių platinti draudžiamas medžiagas tarp vaikų, patekimo saugos tvora, kuri kartu pažabos ir už mokyklos ribų patraukti dūmą mėgstantį jaunimą.
Vieni džiaugiasi, kiti pyksta
Tiesa, dar prieš startuojant minėtam projektui savo nuomonę apie jį išsakęs meras neslėpė ir to, kad visuomenei kai kurios priemonės gali pasirodyti perteklinės. Tačiau, pasak jo, mokykla ir yra ta įstaiga, kuri turi užtikrinti visapusišką saugumą. Kad į teritoriją negalėtų patekti pašaliniai asmenys, kad ir tėvai jaustųsi saugiai ir ramiai, žinodami, jog niekas nebandys jų vaikui parduoti psichotropinių medžiagų.
Tos pačios nuomonės yra ir „Kranto“ progimnazijos vadovė, tačiau, jos žodžiais, toli gražu ne visi tėvai ar tuo labiau moksleiviai taip mano. Vaikams esą nepatinka, kad jiems ribojamas išėjimas už mokyklos teritorijos ribų, ypač nepasitenkinimą kelia tvora, dėl kurios mokykla neva tapatinama net su kalėjimu. „Mokiniai jai priešinasi įvairiausiais būdais – vieni bando sugadinti vartelių užrakinimo mechanizmą, kuris valdomas elektroniniu būdu, o tie, kurie labiausiai ištroškę laisvės, lenda pro vienų vartų apačią. Tačiau ten esančio tarpo artimiausiu metu neliks, įrengus vadinamąjį „gulintį policininką“, – kalbėjo V. Lukauskienė.
Tvora nesužavėti ir kai kurie tėveliai, nors direktorė jau dabar stebi jos privalumus – nebematyti pašalinių žmonių, sumažėjo mokinių, vaikštančių už mokyklos teritorijos ribų, pagerėjo moksleivių lankomumas. Net pagausėjo valgančiųjų progimnazijos valgykloje gretos, nes anksčiau kai kurie moksleiviai eidavo pirktis maisto produktų už mokyklos ribų. Dėl to, anot vadovės, teko pasistengti praplečiant valgyklos asortimentą, į kurį įtraukta užkandžių, gėrimų, ko anksčiau vaikai verždavosi pirkti į parduotuves, kurios tapdavo priežastimi išbėgti parūkyti.

Mokinių prezidentė R. Pakalniškytė: „Nors nemaža dalis mano bendraamžių nėra patenkinti tvora, mano nuomone, tai – labai geras dalykas, nes dabar mes, mokiniai, galime jaustis saugesni.“


Pageidauja pereiti į „Krantą“
Žinoma, ir dabar mokiniai dar ištrūksta, bet nebe tokiais srautais, kokiais lėkdavo anksčiau, kai kai kurie puldavo prie slėptuvių parke ar kitose vietose, kur laikydavo savo veipus, arba susitikti su elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiais joms prekiavusiais asmenimis. „Patikėkite, man pradėjus dirbti čia, prie mokyklos stovėdavo prekiautojai ir atvirai pardavinėdavo. Dabar jiems sudėtingiau, nes yra tvora, įrengėme kameras, iškirtome krūmus, kad matytume atokiausius kampus, kas ir kur eina. Nes vaikai prie savęs tų veipų nelaiko, jie juos slepia“, – pasakojo V. Lukauskienė. Ji prisiminė, kaip buvo sučiuptas vienas prekiautojas, „apsiginklavęs“ įvairiausių rūšių skysčiais, skirtais elektroninėms cigaretėms užpildyti.
„Tvora bei kameros padeda ir kovoje su chuliganais, kurie, kol dar galėjo netrukdomi vaikščioti per mokyklos teritoriją, nusiaubdavo gėles, per šventes primėtydavo petardų ar tuščių butelių. Kiemsargis pasidžiaugė, kad šiemet pirmi metai, kai to nėra. Neliko ir keturkojų „turto“, kurio šeimininkai nesiteikdavo surinkti. Yra ir kitų pliusų – atsiradus minėtoms priemonėms, mokiniai ėmė jaustis saugiau. Smagu, kad sulaukiame pageidavimų pereiti mokytis į mūsų progimnaziją vien dėl to, kad ji aptverta ir dėl to saugi“, – kalbėjo vadovė.
Bendradarbiavimas yra rezultatyvus
Bandomasis projektas turėjo baigtis gegužės mėnesį, tačiau bent jau Gargžduose dar tebedėliojami paskutiniai jo štrichai – kaip sakė direktorė, tvarkoma teisinė bazė, gryninamos taisyklės, testuojama, kaip veikia tvora. Dabar ši užrakinama tik vienos pertraukos metu, tačiau ateityje išeiti už tvoros bus galima tik pasibaigus pamokoms arba esant svarbiam reikalui, kuris privalės būti iš anksto suderintas.
„Iki vasario mėnesio būsime visiškai pasirengę tinkamai naudoti visas įdiegtas priemones“, – tikino V. Lukauskienė, anot kurios, su visų priemonių atėjimu kartu į mokyklą turės įžengti ir nauja kultūra, prie kurios reikės priprasti.
Vadovė pasidžiaugė, kad, nepaisant kai kurių pasipriešinimo naujovėms, viskas vyksta pakankamai sklandžiai. Už tai ji dėkinga ne tik kolegoms, į šį procesą įsitraukiantiems tėvams, bet ir moksleiviams, kurie informuoja apie netinkamai besielgiančius bendraamžius, bei Gargždų bendruomenei, neužsimerkiančiai prieš moksleivių žalingus įpročius.
V. Lukauskienės teigimu, tiek patys mokiniai, tiek pašaliniai žmonės neretai informuoja apie galimus pažeidimus, į kuriuos iškart reaguojama – pranešama policijai. „Žinoma, mes nesugaudysime visų rūkančių ar vartojančių vadinamąjį snusą (į burną dedamos nikotino pagalvėlės – aut. pastaba), kuris pas mus taip pat yra paplitęs, bet dirbti su šia problema reikia“, – kalbėjo pašnekovė. Labiausiai neramina tai, kad naudojančių elektronines cigaretes amžius vis jaunėja. Kita bėda – neretu atveju tėvai, kuriems pranešama apie vaiko „nuodėmes“, netiki, jog jų atžala elgiasi nederamai.
„Tai kaip tokiam vaikui gali padėti?“ – retoriškai klausė direktorė. Jos nuomone, efektyviai prie plačiai paplitusios problemos sprendimo prisidėtų piniginės baudos, kurios bent jau kol kas nėra skiriamos.
Taisyklės bus aiškios
Apie „Kranto“ progimnazijoje įgyvendinamą bandomąjį projektą kalbėjomės ir su įstaigos tarybos pirmininke Renata Norviliene, kuri neslėpė, jog išties dalis tėvų nėra patenkinti mokyklą apjuosusia tvora. Esą jie nerimauja, kaip vaikai įeis į mokyklą vėlavimo atveju arba kaip iš jos išeis, jei reikės, pavyzdžiui, pas gydytoją.
„Žinoma, yra drastiškų nuomonių, kai mokykla prilyginama aptvarui, kalėjimui. Tačiau, mano nuomone, viskas išsispręs, kai galutinai bus sudėliotos taisyklės, nustatysiančios, kaip veiks tvora. Galimi variantai aptarti per mokyklos tarybos posėdį“, – savo nuomonę dėstė pirmininkė ir pasidžiaugė, kad vis dėlto didžioji dalis tėvų palaiko atsiradusias priemones, padėsiančias užtikrinti mokinių saugumą.
Saugumo svarbą akcentavo ir progimnazijos mokinių prezidentė Radvilė Pakalniškytė. „Nors nemaža dalis mano bendraamžių nėra patenkinti tvora, mano nuomone, tai – labai geras dalykas, nes dabar mes galime jaustis saugesni. Anksčiau į mokyklą ateidavo nepažįstamų asmenų, būdavo nejauku, o dabar to nebėra“, – teigė septintokė. Pasak jos, tvora piktina ne tik rūkalius, bet ir laisvės mėgėjus, kuriems dabar tenka apsiriboti mokyklos teritorija. „Visos priemonės – tvora, kameros, detektoriai – dar naujos, su jomis reikia susigyventi. Tačiau esu tikra, kad ne tik būsime saugesni, bet ir pavyks sumažinti elektroninių cigarečių bei kitų draudžiamų medžiagų vartojimą tarp vaikų“, – samprotavo mokinių prezidentė.
To tikisi ir progimnazijai talkinusio Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis, pasakojęs, kokias prevencines priemones policija vykdė įgyvendinant projektą. Tarp jų – viešas ir neviešas patruliavimas mokyklos teritorijoje ir jos prieigose, nepilnamečių teisės pažeidimų kont­rolė. Pareigūno pateiktais duomenimis, per praėjusius metus fiksuoti 23 nepilnamečiai, kurie mokosi „Kranto“ progimnazijoje, padarę 28 administracinius nusižengimus.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content