Kritikos purslai Gargždų gimtadienio nesumenkino

Dvi savaitgalio dienas švęstam Gargždų 764-ajam gimtadieniui pasibaigus, jo organizatoriai džiaugiasi, jog daugelį idėjų įgyvendino, o sprendimai pasiteisino. Vis dėlto miesto gyventojai ir svečiai socialiniuose tinkluose negaili kritikos, kurią bando atremti tie, kurie žino, jog kritikuoti lengviau nei suorganizuoti šventę, tinkančią bet kurio amžiaus ir bet kurio muzikinio skonio žiūrovams. Ar tikrai kultūros darbuotojai nusipelnė tiek kritikos, o gal patys nemokame linksmintis?

Kritikai nesnaudė

„Neįdomu, liūdna, šalta, vėl tos kapelijos…. viduramžiai, ar tiek mažai žmonių Gargžduose bėra, kokio gylio urve reikia vegetuot, kad daryt tokius renginius? Vienoje geriausiai mokesčius surenkančių augančių savivaldybių. Ačių. Lauk“ (kalba netaisyta – aut. pastaba), – dejavo, ironizavo ir piktinosi feisbuke gargždiškiai po savaitgalį vykusio 764-ojo miesto gimtadienio. Organizatoriams jau ne pirmą kartą priekaištaujama, kad į vieną sudėti keli renginiai (miesto gimtadienis, Vaikų gynimo bei Tėvo dienos), kad miesto šventė turėtų vykti vis dėlto rugpjūtį. „Baikite bambėti. Išmokite džiaugtis. Kiekvienas šventę susikuria pats. Neieškokite klounų, kurie jus linksmintų. Kitą kartą siūlykite idėjas patys. Organizatoriai mielai jas priims“, – visiems nepatenkintiems atkirto Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė. Jai feisbuke pritarė Vida Kuznecovienė: „Kritikuokit, jei galit padaryti geriau. Deja, esam tik vartotojai. Šventę susikuriam kiekvienas sau. Tad gal pasidžiaukim ir pasakykim ačiū už tai, ką gavome dovanų.“

Tačiau kritikai socialiniuose tinkluose ypač šaipėsi iš nepavykusio fejerverko. Kultūros centras pareiškė pretenzijas fejerverko organizatoriams, tai šie nutarė nerašyti sąskaitos ir tapti šventės rėmėjais.

Taupomos lėšos

Gargždų miesto įkūrimo metinės minimos nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų. Masiniu renginiu Gargždų miesto gimtadienis tapo prieš 14 metų. Už nuoširdų darbą jį organizuojant Kultūros centro direktorė Birutė Oželienė dėkoja ir kūrybiniams, ir techniniams Kultūros centro darbuotojams, be kurių šventės nebūtų.

Miesto gimtadienio šventę šiltai šišioniškių tarme vedė Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė.„Kadangi šie metai yra Tautinio kostiumo metai, mūsų režisūrinis sprendimas į šventę įlieti ir festivalį „Šokim trypkim, linksmi būkim“ pasiteisino. Šokių ir dainų kolektyvas „Minija“ taip kartu paminėjo ir kūrybinės veiklos 45-metį. Nesigailime ir vaikų festivalį „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“, kuriame dalyvavo 500 rajono vaikų iš 31 kolektyvo, organizavę ne atskirai, o įjungę į miesto gimtadienį“, – nurimus šventiniam jauduliui dėstė Kultūros centro direktorė Birutė Oželienė, pripažindama, kad šventės jungiamos ir taupant lėšas. „Scena, podiumas, įgarsinimas ir daugybė kitų dalykų kainuoja. Šventės biudžetas nėra didelis – 6 800 eurų skyrė rajono Savivaldybė, rėmėjai – 8 200 eurų. Žinoma, jubiliejinio gimtadienio, kuris vyks Minijos slėnyje, už tokią sumą nesurengsime“, – sakė B. Oželienė. Jos pavaduotoja Asta Vaičiulienė pritarė, kad kita erdvė pareikalaus žymiai daugiau lėšų, nes reikės ne tik scenos, kuri turės būti didesnė pagal vietą, kitokio įgarsinimo, palapinės su veidrodžiais persirengti atlikėjams, biotualetų ir kt.

Eisenoje – 26 kolektyvai

Miesto gimtadienis turbūt jau sunkiai įsivaizduojamas be šventinės eisenos, kuri traukia žiūrovus, o jie, anot organizatorių, ir patys galėtų įsilieti į eiseną. Kultūros centras iš anksto per žiniasklaidą kvietė registruotis įstaigas, įmones, organizacijas, bendruomenes, norinčias dalyvauti eisenoje. Ar jos buvo aktyvios? „Pačios užsiregistravo tik dvi – Trečiojo amžiaus universitetas ir Šeimos centras, visoms kitoms skambinau ir kviečiau. Iš viso eisenoje ėjo 26 kolektyvai“, – sakė Kultūros centro projektų vadovė Vaida Skuodienė. Ji pripažino, kad kviesdama dalyvauti sulaukė ir piktų žodžių. Tačiau daugelis raginimą priėmė geranoriškai, pasipuošė tautiniais kostiumais ar jo akcentais. „Norėtųsi, kad eisena būtų ne formali, sulauktų daugiau dalyvių iniciatyvos. Tautiškumo idėją buvo galima įgyvendinti kūrybiškai, tereikėjo fantazijos. Galbūt kas nors sakys, kad tam reikia lėšų, bet pagalvokime apie Rio de Žaneiro festivalį, kuriame dalyvauja net lūšnynų gyventojai. Jiems dalyvauti yra iššūkis ir garbė“, – mąstyti kūrybiškiau ragino renginių režisierius Vaidas Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras, Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė ir Kultūros centro dailininkė, scenografė Vaida Žymančienė.Kvedaras.

Kviečia diskutuoti ir siūlyti

Ieškodami geriausių idėjų kultūros darbuotojai nusiteikę diskusijai su Gargždų bendruomene, laukia pasiūlymų ir idėjų. Tačiau juos žeidžia kritika, kad šventė nepritraukia žmonių, nes netinkamas jos laikas, esą švęsti reikėtų rugpjūtį. „Esame miesto gimtadienį organizavę ir rugpjūtį. Bet kaip sukviesti vaikus, kai jie atostogauja? Tai beveik neįmanoma“, – tikino B. Oželienė. Kultūros darbuotojai kaltinami ir tuo, kad atostogauja rugpjūtį, todėl esą miesto gimtadienį ir švenčiame birželio pirmą savaitgalį.

Feisbuke plūstančius priekaištus dėl gimtadienio programos, neva ji priminė „Duokim garo“, argumentuotai atrėmė renginio režisierius V. Kvedaras ir gynė tautiškumo idėją, kuri pasirinkta neatsitiktinai. „Suvokime, kad šie metai – Tautinio kostiumo metai, „Minijos“ jubiliejus, todėl atidavėme duoklę tautiškumui, tradicijoms, pernai buvo atiduota duoklė jaunimui. Neįmanoma į vieną sudėti visko: juk tortas irgi negali būti ir jogurtinis, ir ananasinis, ir dar koks. Esu linkęs į tematinius renginius, – savo nuomonę dėstė režisierius V. Kvedaras. – Šiemet priimkime tokią šventę. Būkime bendruomeniški.“ Kad bendruomeniškumo gargždiškiams trūksta, anot kultūros darbuotojų, liudija ir tai, kad ir kitų renginių idėjos nėra geranoriškai priimamos arba jos imamos kopijuoti, nors visiems suvienijus jėgas renginiai būtų kur kas turtingesni.

Kultūros darbuotojai gyrė šventėje noriai dalyvavusius „Vaivorykštės“ gimnazijos savanorius. Jų buvo 20.

Šiemetine naujove – į renginio sceną vedusiu podiumu – džiaugėsi ne tik organizatoriai, bet ir dalyviai. Juo teko eiti į merui, ir Garbės piliečiui, ir moksleiviams. „Vaikai sakė, jog jautėsi kaip žvaigždės“, – dalyvių įspūdžius perteikė V. Skuodienė. Kad juo žingsniuodama į sceną jaudinosi, pripažino ir B. Oželienė. „Mūsų tikslas – atverti, parodyti žmogų, pereiti podiumu – pagarba ir vaikui, ir suaugusiajam“, – sakė režisierius V. Kvedaras.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė taip pat džiaugėsi, kad oficialioji šventės dalis buvo graži. „Puiki buvo eisena, kurioje nemažai dalyvių vilkėjo tautinius kostiumus, smagu, kad buvo pristatyti tradiciniai Mažosios Lietuvos ir stilizuoti tautiniai kostiumai, – sakė politikė, pati šventėje pasipuošusi tautiniu kostiumu. – Gerai pasirengta mero inauguracijai, Garbės piliečio paskelbimo ceremonijai.“

Edukacija – žingsnis į priekį

Šventė tęsėsi ir sekmadienį. „Minijos“ kino teatras pakvietė į edukacinį projektą „Kino karavanas“, kuris, organizatorių nuomone, pavyko. „Nors anšlago nebuvo, labai džiaugiamės, kad šiemet seansuose apsilankė daug daugiau žmonių nei pernai. Per visus tris seansus sulaukėme apie 200 žiūrovų, populiariausia buvo italų draminė komedija „Tobuli melagiai“. Svečiuose jau antrą kartą lankėsi šio projekto koordinatorius Rimantas Oičenka, kuris prieš kiekvieno filmo seansą žiūrovams papasakojo apie Kino karavano idėją ir pristatė rodomus filmus, jų siužetą, kuo jie ypatingi, kad pateko į „Kino pavasario“ festivalio programą“, – įspūdžiais dalijosi „Minijos“ kino teatro vadybininkė-renginių koordinatorė Deimantė Jurevičiutė. Ji pripažino, kad galbūt kai kurie žmonės prieš ateidami į filmą nepasidomėjo, apie ką jis, ir atsivedė vaikus į ne vaikams skirtą filmą. „Kažkam nepatiko ir animacija, galbūt buvo ne taip suprasta jos nešama žinutė. Bet tuo šie filmai ir yra ypatingi – jie fenomenalūs, skiriasi nuo masiniam vartojimui skirtų kino juostų ir savo šalių rinkose, Kanuose ir kituose didžiuosiuose festivaliuose užkariavo publikos simpatijas. Tad tikiuosi, kad bent tokiu būdu, mažais žingsneliais, nekomercinis kinas ir Gargžduose po truputį atras savo auditoriją, o žiūrovai išmoks jį vertinti“, – vylėsi D. Jurevičiutė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių