Veiviržėnų parapijos dvasios ganytojui – iškilus kanauninko titulas

Telšių katedros Kapitulos kanauninkai birželio 15 d. susirinko į vakaro šv. Mišias, kuriose vyko naujai paskirto kanauninko įvesdinimo į Kapitulą apeigos, kaip to reikalauja Kapitulos statutas. Homiliją skelbęs kun. Vidmantas Gricius pripažino nuolankiai priimąs šį paskyrimą ir kalbėjo apie pasitikėjimą Dievo vedimu.
Po tikėjimo išpažinimo vyskupas uždėjo paskirtajam kepurę – biretą ir pasveikino ramybės pabučiavimu. Kiti kanauninkai taip pat pasveikino naująjį Kapitulos narį. Dievo tauta prapliupo plojimais. Kapitulos pirmininkas kan. dr. Algis Genutis pasidžiaugė, kad vyskupijos Šimtmečio proga atsinaujino katedros Kapitula.
Šviesus žvilgsnis, rami laikysena ir nepailstama energija – savybės, kurias pirmiausia pastebi kiekvienas, susitikęs su Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonu Vidmantu GRICIUMI. Telšių katedros Kanauninkų kapitulos gremialiniu kanauninku pirmadienį įvesdintas dvasininkas savo gyvenimo darbais įrodo, kad kunigystė nėra tik pareiga. Tai – gebėjimas aplink save burti bendruomenę ir palikti prasmingos veiklos pėdsakus visur, kur tik tenka tarnauti Bažnyčiai ir žmonėms.
Ne tik statė, bet ir telkė
Iš Mažeikių rajono Ketūnų kaimo kilęs V. Gricius jau paauglystėje rado kelią į Dievo namus. Augęs religingoje šeimoje, jis sako, kad dvasinis kelias nebuvo atsitiktinis pasirinkimas. Grįžęs iš tarnybos sovietinėje armijoje, Vidmantas įstojo į ką tik atgimusią Telšių kunigų seminariją.
1993 m. pavasarį priėmęs kunigystės šventimus, jaunas kunigas vikaravimo metus pradėjo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijoje. Tačiau tikrasis dvasinis ir vadybinis talentas atsiskleidė tuomet, kai Telšių vyskupijos sprendimu kun. V. Griciui buvo patikėta statyti Šventosios bažnyčią.
Net du dešimtmečius – nuo 1995 iki 2016 metų – klebonas V. Gricius paskyrė Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijai. Kai jis čia atvyko, Šventojoje nebuvo tikros bažnyčios – tik ambicingi planai. Klebono ilgamečio pasišventimo dėka kartu su bendruomene ir rėmėjais pajūryje iškilo moderni, įspūdingo grožio Šventosios bažnyčia, tapusi ne tik dvasiniu uostu vietiniams, bet ir išskirtiniu kurorto architektūriniu akcentu.
Dvasininkas V. Gricius, rūpindamasis Šventosios bažnyčios statyba, net 19 metų (nuo 1997 iki 2016 metų) dar aptarnavo ir Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus parapiją. Čia per savo tarnystės metus jis sugebėjo atlikti esminius infrastruktūros ir bendruomenės telkimo darbus: suremontavo bažnyčią, jos teritorijoje pastatė jubiliejinę Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, rėmėjų padedamas nupirko pastatą parapijos namams ir puikiai juos įrengė. Klebonas glaudžiai bendradarbiavo su vietos mokykla bei kultūros namais. Šventės buvo organizuojamos bendromis jėgomis įtraukiant visą kaimą.
Dėl šio pasiaukojamo ir nevienadienio darbo bei sugebėjimo sujungti bažnytinę veiklą su visuomeniniu gyvenimu kunigas V. Gricius buvo itin vertinamas vietos gyventojų, o Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytojai jį titulavo Metų žmogumi.
Už nuolatinę monumentalią dvasinę bei organizacinę veiklą, gebėjimą sujungti žmones bendram tikslui ir ilgametę nuoširdžią tarnystę dvasininkas sulaukė dar vieno garbingo įvertinimo. 2019 m. jis iškilmingai nominuotas dvyliktuoju Palangos miesto garbės piliečiu.
Naujas dvasinis ir kultūrinis impulsas
Kai 2016 m. Telšių vyskupija priėmė sprendimą perkelti kunigą į Veiviržėnus, Šventosios gyventojai dvasininką išlydėjo su ašaromis akyse. Tačiau Klaipėdos rajonui pasisekė, kad čia veiklą pradėjo neeilinė asmenybė. Klebonas, atvykęs į Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapiją, iškart pasiraitojo rankoves. Jo rūpesčiu atgijo ne tik tikinčiųjų bendruomenė, bet kartu padedant Klaipėdos rajono savivaldybei finansiškai buvo rekonstruotas ir istorinis klebonijos pastatas. Dabar jis yra parapijos tikinčiųjų dvasinis ir kultūrinis centras.
Klebonas V. Gricius tarnauja ne tik Veiviržėnuose, aptarnauja Brožių, Šalpės ir Agluonėnų koplyčias, bet ir aktyviai puoselėja vietos tradicijas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – unikalūs, šimtmečių tradicijas turintys Šv. Marijos Magdalenos atlaidai, 2023 m. įrašyti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Klebono iniciatyva kartu su Gargždų krašto muziejumi šis reiškinys buvo įamžintas dokumentiniame filme, kuris skleidžia žinią apie Veiviržėnų gyvąjį tikėjimą ir kultūrinį identitetą toli už parapijos ribų. Filmas jau demonstruotas Gargžduose, Klaipėdoje, Kretingoje, Rietave, Vilniuje.
Įvertinimas Bažnyčios hierarchijoje
Telšių vyskupijos 100-mečio minėjimo metais, Veiviržėnų parapijoje vėl aktyviai rengiantis liepos mėnesį vyksiantiems Šv. Marijos Magdalenos atlaidams, iškilų dvasininką pasiekė dar vienas svarbus Bažnyčios įvertinimas – jis buvo oficialiai įvesdintas Telšių katedros Kanauninkų kapitulos gremialiniu kanauninku. Šis titulas – tai Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus ir visos dvasininkijos įvertinimas bei padėka už dešimtmečius trunkančią ištikimą bei aktyvią tarnystę Dievui ir žmonėms. Pirmadienį po Telšių katedroje vykusių iškilmių naująjį kanauninką V. Gricių nuoširdžiai sveikino jo artimieji, parapijos tikintieji, o Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, europarlamentaro Aurelijaus Verygos linkėjimus perdavė rajono Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.
Kanauninkas V. Gricius įsitikinęs, kad didžiausi ir gražiausi darbai Dievo palaiminami, jei padaromi tik iš širdies. Jo gebėjimas išklausyti, suprasti ir prasmingam tikslui telkti pačius įvairiausius žmones rodo, kad tikrasis kunigo pašaukimas – būti arti žmogaus ir kantriai vesti tikėjimo keliu.
Sakoma, kad geras ganytojas kvepia savo avimis, o tikras kunigas – dar ir statybų dulkėmis bei kultūros dvasia. Jo pastatyta Šventosios bažnyčia ir atverti istoriniai Veiviržėnų parapijos namai, unikalių religinių tradicijų puoselėjimas yra konkrečios dvasinės tarnystės įrodymai, o meilė kultūrai – raktas į šiuolaikinio žmogaus širdį. Tokia prasminga dvasininko tarnystė mums primena, kad tikrasis pašaukimas yra kurti gėrį aplink mus, kad lengviau pastebėtume gėrį ir savo viduje.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

















