Kūrybinga gargždiškė neįsivaizduoja kasdienybės be gėlių
Gėlių teikiamas malonumas nuplauna ir niūrias mintis, ir fizinį nuovargį. „Jei nebūtų žemės, ruošimosi parodoms, nežinau, kaip reikėtų ištverti netektis, kurios sekė viena po kitos“, – sakė V. Kaubrienė.
Vienmetės ir daugiametės gėlės, žiedus kraunančios nuo ankstyvo pavasario iki šalnų, dekoratyviniai augalai, svyrančios braškės, vaismedžiai bei vaiskrūmiai akmenų apsuptyje – viskas dera gargždiškės tautodailininkės Valentinos Kaubrienės išpuoselėtoje sodyboje. „Gargždelės“ sodininkų bendrijoje prieš 18 metų su šeima pradėjusi kurtis kūrybinga moteris pirmiausia ėmė tvarkyti apleistą sklypą, o tik tada pradėjo statyti namą.
Grožio pojūtis – nuo vaikystės
„Gyvendama daugiabutyje jaučiau, jog man reikia žemės, kad galėčiau sodinti gėles, nes jas mėgstu nuo vaikystės. Ji prabėgo netoli Vėžaičių, didelėje sodyboje, kurioje buvo daug gėlių darželių, be to, visada žavėjausi pievų gėlėmis“, – pasakojo V. Kaubrienė, su meile prisimenanti kryžių, koplytėlę, tėviškės sodus ir didžiulius ąžuolus, iš kurių gilių virdavo kavą. Močiutė vaikams duodavusi po lysvę, kurioje šie galėjo auginti, ką širdis geidė. „Taip mus išmokė, taip mes priaugome prie žemės“, – atsigręžusi į vaikystę nusišypsojo Valentina. Močiutė tremtyje Sibire siuvinėjo, mezgė. Vaikystėje išmoko ir Valentina. Iš šeimos – estetikos suvokimas, kuris atsiskleidė ir kuriant namų aplinką, ir mezginiuose, siuvinėjamų darbų raštuose ir spalvose.
Kai prie vieno iš tvenkinių „Gargždelės“ sodininkų bendrijoje prieš 18 metų šeima įsigijo tris sklypus, kaimynai stebėjosi, tačiau metų metus apleistą žemę darbštūs gargždiškiai sutvarkė, išvalė. Valentina prisimena, kiek šiukšlių surinko, iškasė ir išvežė. O tada ji ėmė kūrybiškai formuoti gėlynus, juose derinti kolonines obelis, kriaušes, kitus vaismedžius ir vaiskrūmius. Tad dabar šalia tvenkinio uogas nokina šilauogės, serbentai, o vos įėjus į kiemą – šeivamedis. Pasodintos „stulpuose“ svyrančios braškės atrodo dekoratyviai ir užima nedaug vietos, daržo lysvėse ir gėlynų pakraščiuose įkomponuotų derlingų braškių didelės uogos jau nuskintos, šiltnamyje sirpsta pomidorai, darže, kuriame pašeimininkauja ir kurkliai, auga įvairios daržovės.
Valentinos sukomponuotais akmeniniais takeliais, supančiais pačios suprojektuotą išskirtinį namą, visą dieną saulėtame sklype galima sukti ratus ir vis rasti kuo pasigėrėti ar nustebti. Iš akmenų sumūrytos tvorelės, nišos jose, pavieniui ar grupelėmis jaukiai tarp gėlių ir kitų augalų įkurdinti akmenys, girnapusė, kalviški darbai, derantys aplinkoje, priverčia ne kartą stabtelėti.
Žydi iki šalnų
Kavos puodeliu 5–6 valandą dieną pradedanti Valentina pirmiausia apžiūri kiekvieną besiskleidžiantį žiedą, pasidžiaugia nors ir neilgai trunkančiu kiekvienos gėlės žydėjimu. Vienos gėlės perauga, per ilgai nepersodintos daugiametės ima nykti, o kai kurias, kai pabosta vienoje vietoje, Valentina perkelia kitur arba išdalija pažįstamiems. Ji prisipažino jau bent tris kartus iš pagrindų pertvarkiusi gėlynus, kuriuos komponuoja pagal žydėjimo laiką, spalvas. Nuo ankstyvo pavasario tarp žiedų dūzgia bitės ir kamanės, plevena drugeliai. Tvenkinyje šalia vandens lelijų plaukioja gulbės, kragai, laukiai, antys, kurios drąsiai išlipa ir į žydinčią pakrantę. „Rojaus kampelis“, – apie Valentinos namų aplinką sakė pakalbinti pažįstami, kurie irgi mėgsta grožį, ramybę, gamtą. „Čia nuo pavasario čiulba įvairiausi paukščiai, o kai kurie net krauna lizdus tvenkinyje ir peri. Galima stebėti iš arti jų gyvenimą“, – pasakojo Valentina, mėgaudamasi gamta, kurioje sakė geriausiai pailsinti.
Vokietijoje su šeima įsikūrusi dukra Jurgita irgi mėgsta gėles, jų atsiunčia ir mamai. „Mūsų giminėje yra ir daugiau moterų, kurios namus puošia gėlėmis. Mėgstu dovanoti kitiems puokštes, kurias komponuoju iš savo gėlių“, – gerą nuotaiką spinduliavo Valentina, kuriai energijos teikia žemė ir kūryba. Joje – gamtoje vyraujantys spalvų deriniai, gėlių ir paukščių motyvai ir viskas išdailinta iki smulkmenų, kaip ir gėlynuose.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
