Kūrybiška gargždiškė stebina siuviniais augintiniams

Gargždiškė Edita Stalmokaitė-Davidavičienė – profesionali siuvėja, gyvūnėlių mylėtoja, artistė, dainų kūrėja ir dar daug visokių kūrybinių idėjų autorė. Prieš 3 metus iš Kauno grįžusi gyventi į gimtuosius Gargždus, įsikūrė name sodininkų bendrijoje, kur kartu gyvena ir jos numylėti augintiniai – kalytė Džesta, vilkšunis Pufas, katinukai Čili ir Liepa bei papūga Ara.

Priglaustų visus

Beveik visi augintiniai parsikraustė, tapę nebereikalingi savo šeimininkams. Edita Džestą parsivežė iš prieglaudos. Kalytė mylimos šeimininkės nė akimirkai nepalieka vienos, visada kartu, jeigu reikia, kantriai laukia mašinoje, bet namuose viena nepasilieka. Čili atsikraustė iš Kauno, kai jos šeimininkai išvažiavo gyventi į užsienį. Katytę, kelias dienas pratupėjusią liepoje, iškėlė iškviesti aukštalipiai. Tad nekilo klausimų, kaip vadinti liepos mėnesį iš liepos iškeltą gyvūnėlį. Šeimininkę vardu šaukia kalbanti papūga Ara. Moteris juokiasi, jog žiemą jos kieme zylės atrodo kaip balandžiai, mat nuo Aros gausiai lieka lesalo.

„Visada sakau, jog esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome. Todėl nauja mano veiklos sritis – paltukai žiemą šąlantiems šuniukams. Bet ne tokie, kokių pilnas internetas, o vienetiniai, su išsiuvinėta šuns nuotrauka ir vardu“, – naują verslo nišą suradusi džiaugiasi siuvėja, daug metų siuvusi vestuvines ir pramoginių šokių šokėjų sukneles.

Siūlas laimei

Editos darbo kambaryje stovi 4 siuvimo ir kelis tūkstančius kainavusi siuvinėjimo mašina. Tačiau kūrybiškai Editai nesinorėjo siuvinėti programinius piešinukus. Ji iš nuotraukos pati programuoja, parenka siūlus – taip užsakovas gauna tik jo augintiniui pasiūtą su atvaizdu išsiuvinėtą paltuką. Kad mažylis šuniukas jaustųsi žiemą jaukiai, Edita paltuką pašiltina, o pamušalui naudoja polotrikotažą – tada kailis nei veliasi, nei elektrinasi. Pirmąjį tokį drabužį prieš porą metų pasiuvo dovanų draugės jorkšyrui, po to – ir savo Džestai. „Mano siūtus paltukus galima skalbti, jie ir po kelių sezonų atrodo kaip nauji. Nebesuskaičiuosiu, kiek šuniukų jau aprengiau, nemažai klientų gyvena ne Lietuvoje“, – pasakojo Edita, kuriai itin svarbi gaminio kokybė. Net toks gaminys kaip šuns paltukas turi pačios siuvinėtą etiketę, per kurią pervertas raudonas laimę nešantis siūlas.

Dėl darbų ne gėda

Prie vieno gaminio moteris užtrunka dvi dienas. Kol mašina siuvinėja, meistrė neatsitraukia, neužsiima kitais darbais. „Darbai greitai nepasidaro patys. Įtempiu ir akis, ir ausis. Užtektų laiku nepastebėti pasibaigusio apatinės ritės siūlo – ir kelių valandų ar net visos dienos darbas nueitų perniek. Tektų viską pradėti iš naujo ant naujos medžiagos. Kartą taip jau buvo nutikę. Jeigu galutinis rezultatas man nepatinka, perdarau. Užsakovui atiduodu tik tada, kai rezultatu esu patenkinta, darbas atliktas be priekaištų“, – darbo subtilybėmis dalijasi gargždiškė.

Nepigių medžiagų ir kruopštaus darbo reikalaujantis gaminys užsakovui atsieina tik 25 eurus. Žinoma, jeigu siūdinasi standartinį gaminį. Dideliam šuniui ar ypatingų pageidavimų turinčiam klientui kainuotų brangiau. „Kartais tenka pristabdyti norus, nes per pageidaujamus blizgučius nebesimatytų šuns“, – pasakojo Edita.

Idėjų nestinga

Brangiai kainavusi mašina padeda įgyvendinti daug sumanymų. Edita siuvinėja ne tik šunų atvaizdus ant paltukų. Ji išmoko net portretus suprogramuoti ir išsiuvinėti. „Sulaukiu įvairių prašymų: vieniems reikia išskirtinio paveikslėlio vaiko drabužėliui užlopyti, kitiems ant rankšluostukų ar patalynės vardus išsiuvinėti, treti nori, kad į mokyklą dūdelę atžala neštųsi lininiame maišelyje su savo vardu. Net vardinių kojinyčių pageidauja. Man įdomu viskas, kur nėra masinės gamybos, kur yra vietos fantazijai“, – pasakoja moteris, laisvalaikiu lankanti Gargždų miesto teatrą, kurianti eiles, kurios virsta dainomis. Draugus ji nudžiugina prisėdusi prie pianino ar paėmusi į rankas gitarą. Editos daina „Ką gieda paukštis“ kartais skamba „Lietaus“ radijuje.

Klientus Edita lepina pati atvažiuodama į namus pamatuoti užsakovo. Nors dalį duonos kąsnio iš siuvėjų atėmė pigių drabužių parduotuvės, moteris sulaukia prašymų pasiūti ir proginių drabužių, ir pataisyti dėvėtų.

Palaikymo komanda

Edita itin dėkinga likimui už tėvelių Angelės ir Juozapo Stalmokų palaikymą ir pagalbą. „Abu tėveliai labai kruopštūs ir nagingi. Su mamyte nuo vaikystės kartu kažkuo užsiimdavome. Iš pradžių rengėme lėles, vėliau siuvome darbo pirštines, chalatus. Mamytės fantazijai ribų nebūdavo – į mokyklą išpuošdavo taip, kad išsiskirdavau iš kitų net kaspinų dydžiu, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. – Man tokie kruopštūs ir kūrybiški užsiėmimai labai tiko, todėl nedvejodama mokiausi siuvėjos amato. Bet man neįdomu buvo tik siūles susiūti, tad išmokau modeliuoti, sukirpti gaminius. Vėliau Kaune baigiau vadybą.“

Edita prisipažino neturinti didelių poreikių, o didžiausias turtas – tėveliai ir augintiniai, kurių, jeigu galėtų, laikytų dar daugiau. Moteris kartais pagalvojanti, jog jai atiteko ir po gimimo mirusios identiškos sesers dvynės talentai.

• „Darbas sutapo su pomėgiu, tad esu savo darbuose. Todėl ir mano puslapis feisbuke taip vadinasi – Edita Esd“, – kalbėjo išskirtinių paltukų šunims kūrėja E. Stalmokaitė-Davidavičienė.

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.