Laikraštinių tuštėjimo metas
Nedaug liko, ir jūsų laikraštinėse vėl vyraus tuštuma. Į jūsų duris vakarais nebesibels politikai, o skelbimų lentose vėl ramiai galėsite rasti, kas ką perka ar parduoda. Šiandien paskutinė diena, kai kandidatai 2015 m. Savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose gali agituoti už save. Dėl to „Banga“ išleidžiama penktadienį – kol Vyriausioji rinkimų komisija leidžia, politikų prašymu duodame jiems tribūną. Gal tie, kurie dar neapsisprendę, kaip tik šiandien atsivers populiariausią rajone žiniasklaidos priemonę ir rinksis. Linkėkime, kad rinktųsi ne „en-den-du“ principu.
Savo favoritus mintyse jau senai išreitingavau, bet visą rinkimų agitacijos laiką su įdomumu rinkau visus reklaminius bukletus, laikraščius ir lankstinukus, kuriuose valdžios ištroškę kandidatai beldėsi į mūsų širdis. Man smalsu, kaip politikai supranta agitacinę kampaniją, kaip dirba jų rinkimų štabai, galų gale – kokios tendencijos vyrauja politinėje reklamoje. Ir reikia pripažinti, kad didelių naujovių šioje srityje nėra. Kaip garderobe juoda spalva, taip rinkimų dovanėlių dėžutėje amžina klasika lieka tušinukai ar kalendoriukai – visada pasiteisinantis, nevienadienis kandidato priminimas apie save. O štai kokia įvairių reklaminių laikraštėlių baigtis, kandidatai gali tik spėlioti. Visų rajono partijų atstovai per pastarąjį mėnesį išleido geresnių ar blogesnių laikraščių bei brošiūrų. Skyrėsi ir elementarus pasirinkimas – vienų popierius blizgus, bet nedegus, kitų – tipinis laikraštinis. Pastaruosius pasirinkę kandidatai trynė rankomis – kaime žmonės dėkodami aikčiojo, kad popierius bent gerai degs. Tikėtina, jau ir sudegė. O nedegantieji liko gulėti kur nors kampe ir, žiūrėk, bus beatkreipiantys rinkėjo dėmesį paskutinę akimirką. Kaip ten sakoma – apie viską pagalvota.
Didieji savireklamos asai iš popierinių kandidatų gudrybių gal labai ir nesijuoktų. Bet kas iš tiesų traukia rinkėjo akį bei ausį, geriausiai parodė Kauno politikai. Populiariai „paprastu“ vadinamą žmogų laikinojoje sostinėje kandidatai viliojo juokdamiesi iš savęs. Didžiuliuose stenduose kabojo politikų karikatūros, o štai pas mus dizaineriai vargo lygindami raukšles. Vietoj už širdies griebiančių tezių, kauniškiai žadėjo tiesmukai: mažinsim mokesčius, asfaltuosim gatves ir kiemus, pigs šildymas. Nes ko gi daugiau žmogui reikia, jei ne kiekvieną liečiančios naudos? Pažadai kelti ekonominį potencialą, skaidriai naudoti biudžetą ar vystyti turizmą tik prasprūdo pro ausis. Perskaitęs reklamą rinkėjas nori akimirksniu išmatuoti asmeninę naudą.
Norint priminti apie save, svarbiausia nuolat šmėžuoti minioje. O minia šiais laikais suprantama naujai – tai tie, kurie „online“. Būtų neapdairu rinkimų kampanijoje nepasinaudoti socialiniais tinklais. Deja, trys iš septynių kandidatų (tuo pačiu ir jų partijos rajone) tokios naujovės nelabai įvertino. Tie, kurie „Facebook“ tinkle bandė viešinti savo politinę veiklą, resursus irgi išnaudojo toli gražu ne maksimaliai. „Kokie pas jus tie debatai neįdomūs… Štai Klaipėdoje kandidatai vis kėlė asmenukes į „Facebook“, o jūsiškiai kaip ponai laukia, kol laikraštis sukels nuotraukas“, – tokią repliką teko išgirsti iš jauno rinkėjo, būtent socialiniame tinkle laukusio Gargždų kultūros centre vykusių politinių debatų atgarsių. Šis svarbus politinis renginys kandidatų profiliuose atsigirdo tik po dienos, o kituose miesteliuose vykusių debatų virtualioje erdvėje – tik nuotrupos.
Kai kurie kandidatai pasirinko rakto skylutės metodą – siūlė pažvelgti, kokie jie namuose, šeimoje, net vaikystėje. Nuotrauka su mokykline uniforma ar net Kalėdų Seneliu gal ir ne į temą, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – vaizdelius išnarstė daugelis. Sukėlę kone visą jaunystės albumą į viešąją erdvę kandidatai pasirodė esantys tie „paprasti“ žmonės. Geras metodas – už širdies kam nors bus pagriebęs.
Atverti savo namų duris, į rinkimų programą įtraukti šeimą, vaikus, darbo vietą, ryžosi ir dalis Tarybos nario mandato siekiančiųjų. Partijos net reklaminius laikraščius užklojo savo „paprastų“ partiečių gyvenimais. Neabejotinai geras ėjimas – juk laisvalaikio šortus dėvime visi, o štai kostiumą – tik ponai. Savo galimybėmis yra įtikėję (o gal įtikinti?) ir kai kurie sąrašų pabaigoje esantys jaunučiai politikieriai – gal ims ir išreitinguos! Tikėkimės, kad savo aplinkos žmones ir internetinius draugus tokie kandidatai rimtai suagitavo. Kitaip gali tekti nusivilti, kad politinis kelias prasidėjo ir baigėsi vienose pareigose – plakatus (nu)klijuojančių ir skrajutes mėtančių pasiuntinukų.
P. S. Tik nesakykite, kad rinkimų reklama jums labai įkyrėjo. Nebuvo ji pas mus rajone tokia atžagari. Kažką pykdo, kad valdžios svarbiausieji į turgus, gatves ir net į rankdarbių parodas ėjo. Siūlau įžvelgti teigiamą pusę – pasižmonėjo, pagaliau pamatė realybę ir, jei jau bus išrinkti valdžion, bent orientuosis, kur papuolė.
