Lietuva ir kaimynės nebuvo užkampio šalys

Maciuitiškiui Raimundui Juciui, besidominčiam šalies istorija, įvairiais praeities reliktais, pro akis nepraslydo dar prosenelių, senelių sukaupti ir per ilgus dešimtmečius visgi išlikę įvairūs spaudiniai. Neseniai peržiūrėdamas giminės archyvus, Raimundas aptiko 1937-ųjų kalendoriaus lapelių, kuriuose gausu patarimų, buities vaizdelių aprašymų, receptų, tuometės Lietuvos statistikos. Štai vienas tų lapelių bylojo, kiek gyventojų turi šalies didmiesčiai. Žinoma, kiek gyventojų tuomet turėjo Vilnius – neskelbta. Ir juk aišku, dėl kokios priežasties…

Kolekcionieriaus redakcijai atsiųsti archyviniai kalendoriaus lapeliai priminė, kad prieš kelerius metus Latvijos centrinis statistikos biuras pateikė daugiau nei 70 metų senumo informaciją „Baltijos šalys prieš Antrąjį pasaulinį karą“. Nepaisant solidaus informacijos amžiaus, tai tikrai vertinga statistinė medžiaga kiekvienam, besidominčiam savo šalies praeitimi. Taigi keletas žiupsnelių minėtos informacijos.

Gimusieji viršydavo mirusiuosius

Didžiausia pagal teritoriją 1939 m. buvo Latvija – 65,8 tūkst. kv. km, Lietuvos plotas tuomet buvo 59,7 tūkst. kv. km, Estijos – 47,6 tūkst. kv. km. Šiuo metu didžiausia yra Lietuva – 65,3 tūkst. kv. km, Latvijos plotas – 64,6 tūkst. kv. km, Estijos – 45,2 tūkst. kv. km. 1939 m. Baltijos šalyse daugiausia gyventojų turėjo Lietuva – 2,925 mln. (2013 m. sausio 1 d. – 2,979 mln.), Latvija – 1,951 mln. (2,028 mln.), Estija – 1,122 mln. žmonių (1,286 mln.). Labiausiai urbanizuota tuomet buvo Latvija, kur miestuose gyveno 34,5 proc. gyventojų, Estijoje – 32,8 proc., Lietuvoje – 23,1 proc.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje 1936–1939 m. buvo stebėtinai aukšti: tuo laikotarpiu tūkstančiui gyventojų teko 22,9 gimusių ir 13,2 mirusių asmenų, taigi natūralus prieaugis (skirtumas tarp gyvų gimusių ir mirusių skaičiaus tūkstančiui gyventojų) buvo 9,7 (2011 m., deja, minus 2,2). Latvijoje natūralus prieaugis tuomet sudarė 4,2 (2011 m. – minus 4,7), o Estijoje prieš karą prieaugis buvo net aštuoniskart mažesnis už Lietuvą – 1,2 (2011 m. – minus 0,4).

Daugiausia Baltijos žmonių tarpukario metais dirbo žemės ūkyje: Lietuvoje – 76,7 proc., Latvijoje – 67,2 proc., Estijoje – 63,0 proc. Lietuvos šiaurės kaimynų pramonėje dirbančiųjų dalis buvo tris kartus didesnė nei Lietuvoje. Tačiau mūsų šalis buvo vienintelė to meto Europoje, kur absoliutus dirbančių moterų skaičius viršijo dirbančių vyrų skaičių.

Specialistai uždirbdavo gerai

1935 m. kvalifikuotas darbininkas per valandą vidutiniškai Lietuvoje uždirbdavo 1,04 lito, Latvijoje – 1,33 lito, Estijoje – 0,62 lito. Daugelyje Europos šalių darbininkai uždirbdavo daugiau, tačiau realus uždarbis, atsižvelgus į palyginti žemas Baltijos šalių prekių ir paslaugų kainas, viršijo Vakarų Europos rodiklius. Pvz., Latvijoje realus uždarbis buvo aukštesnis negu Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje.

1935 m. kilogramas jautienos Lietuvoje kainavo 0,85 lito, Latvijoje – 1,12 lito, Estijoje – 1,58 lito; pienas atitinkamai – 0,15, 0,33, 0,14; sviestas – 2,76, 4,05, 2,10; bulvės – 0,04, 0,14, 0,06; cukrus – 1,25, 1,29, 0,75.

Dalinant nacionalines pajamas, vienam Lietuvos gyventojui 1930 m. teko 140 JAV dolerių, latviui – 221, estui – 214 JAV dolerių. Tuo metu Europoje turtingiausi buvo britai – 502 JAV doleriai ir šveicarai – 493. Pagal šį rodiklį Latvija Europoje tuomet užėmė 12 vietą, Estija – 13, Lietuva – 20.

Studentais pirmavo Latvija

Lietuvoje 1923 m. neraštingumas siekė 35 proc., Latvijoje 1935 m. – 11 proc., Estijoje 1934 m. – 4 proc. Europoje tuo metu didžiausias neraštingumas buvo Portugalijoje – 65 proc., SSRS – 49 proc., Graikijoje – 43 proc., Bulgarijoje – 39 proc.

Studentų skaičiumi pirmavo latviai, kur 1935 m. tūkstančiui gyventojų teko 3 studentai, Estijoje – 2,9; Lietuvoje – 1,7. Pagal studentų skaičių Latvija tuomet užėmė pirmąją vietą Europoje, Estija – antrąją, Lietuva – septintąją.

Pagal išleistų knygų kiekį tūkstančiui gyventojų Latvija aplenkė Lietuvą du kartus, o Estija – net tris kartus, pagal laikraščius ir žurnalus Estija vėlgi buvo aplenkusi Lietuvą tris kartus, o su latviais buvome beveik lygūs.

Žemės ūkis

Baltijos šalių žemės ūkio produkcija tarpukariu buvo gausi, kokybiška, konkurencinga. Pagal augalininkystės produkciją vienam gyventojui Baltijos šalys Europoje buvo vienos pirmųjų po Danijos, Airijos. Tarp Baltijos šalių galvijų skaičiumi tuomet pirmavo Estija – šimtui gyventojų – 61,7 (Lietuva – 47,2); pagal kiaules – Lietuva – 49,8; avis – Latvija – 62,7; arklius – vėl Lietuva – 23,2. Europoje pagal galvijų ir kiaulių skaičių tuomet pirmavo Danija, pagal avių skaičių – Bulgarija, Graikija, tačiau arklių skaičiumi tvirtai pirmavo Baltijos šalys.

Vienam lietuviui 1938 m. buvo pagaminta 46 kg mėsos, 470 kg pieno, 64 kiaušiniai, vienam latviui – 83 kg mėsos, 897 kg pieno, 96 kiaušiniai, vienam estui – 52 kg mėsos, 862 kg pieno, 131 kiaušinis.

Labai skyrėsi Baltijos šalių žuvininkystės rodikliai: Estija 1939 m. sugavo 18,5 tūkst. t žuvies, Latvija – 16,2 tūkst. t, Lietuva, deja, tik 2,6 tūkst. t.

Pramonė

Nuo 1913 m. iki 1940 m. Lietuvos pramonės produkcija padidėjo 160 proc., Latvijos 5 proc. sumažėjo, Estijos padidėjo 30 proc. Nežiūrint tokių skirtumų, 1934 m. vienam lietuviui buvo pagaminama pramonės produkcijos už 129 litus (12 vieta Europoje), latviui – 370 litų (9 vieta), estui – 154 litus (10 vieta). Tuomet šis rodiklis buvo aukščiausias Danijoje – 3 532 litai ir Jungtinėje Karalystėje – 3 430 litų.

Geležinkelių srityje aiškiai pirmavo Latvija, jos geležinkelių ilgis siekė 3 223 km, Lietuvos – 1 634, Estijos – 1 434. Pagal geležinkelio tinklo tankumą 1930 m. Europoje pirmavo Belgija, Latvija buvo 11, Lietuva – 17, Estija – 19. Latviai geležinkeliu važiuodavo keturiskart dažniau nei lietuviai, estai – dukart.

Lietuviai gerokai atsiliko nuo kaimynų ir kitose komunikacijų srityse. Vienas automobilis 1938 m. teko 763 lietuviams, 298 latviams, 226 estams; vienas telefonas – 123 lietuviams, 29 latviams, 44 estams; tūkstančiui Lietuvos gyventojų 1937 m. teko 21 radijo imtuvas, latviams – 59, estams – 44. Daugiausia radijo imtuvų tuometėje Europoje teko tūkstančiui danų – 198 ir britų – 184.

Pagal spaudą parengė Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.: Maciuitiškiai R. Jucius ir jo žmona Jolanta įvairiais archyvais, įdomiomis istorijomis noriai dalijasi su „Bangos“ redakcija, Gargždų krašto muziejumi.