Lietuviai kavinėse ir restoranuose išleidžia vis daugiau, didėja ir arbatpinigių sumos
Mokėjimo paslaugų tiekėjos didžiausiems šalies bankams ir prekybos įmonėms „ASHBURN International“ duomenimis, vidutinis paliekamų arbatpinigių dydis sostinės kavinėse ir restoranuose palaipsniui auga. Pernai vidutinė arbatpinigių suma viešojo maitinimo įstaigose sostinėje sudarė apie 2,5 euro, o šių metų pirmą ketvirtį jau viršijo 3 eurus. Vidutinė per apsilankymą restorane išleidžiama pinigų suma 2022 metais ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį keitėsi vos vienu euru: nuo 20,90 euro iki 21,90 euro.
Šiuos duomenis pateikia sprendimo arbatpinigiams kavinėse ir restoranuose „MyTips“ kūrėjai. Iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos prie naujo lietuviško skaitmeninio sprendimo arbatpinigiams palikti jau buvo prisijungęs beveik 1 tūkst. šalies padavėjų ir barmenų.
Sostinės centre įsikūrusio pusryčių restorano „Lola“ savininkas Martynas Vildžiūnas teigia, kad priešpandeminiais metais apie 30 procentų viešojo maitinimo įstaigų klientų atsiskaitydavo kortele, o 70 procentų – grynaisiais. Po pandemijos šis santykis jo valdomame restorane pasikeitė mokėjimo kortelių naudai – dabar jau kortele atsiskaito 70 procentų, o grynaisiais – apie trečdalis klientų.
Anot verslininko, Lietuvoje įprasta palikti 10 procentų nuo užsakymo sumos, tačiau šis skaičius palaipsniui auga. Kai kuriems klientų ypač mėgstamiems padavėjams pavyksta papildomai susirinkti iki pusės savo algos, o kartais ir antrą atlyginimą. „Manau, kad tie procentai nuo sąskaitos šiandien gali siekti ir apie 15“, – teigia „Lola“ savininkas.
„Senokai ieškojome skaitmeninio sprendimo arbatpinigiams palikti. Mūsų restorane lankosi nemažai užsieniečių, kurie jau yra įpratę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose padavėjas atneša klientui mokėjimo terminalą, kuriame galima pasirinkti, kiek procentų arbatpinigių prie mokėjimo sumos palikti – 10, 15 ar 20 procentų“, – pasakoja M. Vildžiūnas.
Pasak M. Vildžiūno, prie baro dažnai stovintis stiklainis arba dėžutė arbatpinigiams šiandien vis dažniau lieka tuščia, o klientai renkasi atsidėkoti už aptarnavimą šiuolaikiškesniais būdais. „Aš pats, būdamas studentas, dirbau aptarnavimo sferoje, taip pat buvau padavėjas. Žinau, ką reiškia, kai tu vertiesi per galvą, stengiesi, o klientas atsiskaito kortele ir, neturėdamas su savimi grynųjų, nepalieka arbatpinigių. Viduje būna nekoks jausmas. O dabar mūsų padavėjams yra postūmis labiau stengtis, nes jie žino, kad nesvarbu, ar žmogus mokės kortele, ar grynaisiais, jų pastangos tikrai bus įvertintos“, – sako M. Vildžiūnas.
Jam antrina ir padavėjas Nikita Frolovas: „Dauguma klientų, kuriuos aš aptarnauju, nebeturi su savimi grynųjų pinigų. Kai atsirado galimybė palikti arbatpinigius banko kortele, arbatpinigių sumos padidėjo beveik dukart, tad mums, barmenams, šis naujas sprendimas išties pasiteisino“.
N. Frolovas pastebi, kad lietuviai vis dar kuklinasi patys siūlyti palikti padavėjui arbatpinigių kortele. „Vilniuje besilankantys užsieniečiai dažniau teiraujasi tokios galimybės, o lietuviai – kuklesni. Jiems mes turime dažnai priminti apie galimybę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale. Tačiau kai klientai pripranta, vėliau jau nesikuklina palikti netgi didesnių sumų, negu standartiniai 10 procentų nuo sąskaitos. Tad šia naujove esame išties patenkinti“, – pasakoja N. Frolovas.
Sprendimas „MyTips“ yra personalizuotas: kiekvienas padavėjas, prisijungęs prie sistemos „ASHBURN International“ svetainėje, mato statistiką realiuoju laiku – kada ir kiek arbatpinigių yra gavęs – ir taip vertina savo darbo efektyvumą. Be to, jam nereikia pačiam rūpintis gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu (arbatpinigiai Lietuvoje laikomi pajamomis ir yra apmokestinami). „ASHBURN International“, turėdama mokėjimo įstaigos licenciją, padeda sumokėti GPM mokestį ir pateikti visas mokesčių deklaracijas už padavėją ar barmeną.
Skaidri skaitmeninė arbatpinigių apskaita suteikia galimybę surinkti papildomų pajamų ir į šalies biudžetą. Skaičiuojama, kad jeigu visi Lietuvos kavinių ir restoranų arbatpinigiai būtų oficialiai apskaitomi, tai šalies biudžetas per metus pasipildytų papildomais 10 mln. eurų. Šiuo metu naujuoju būdu palikti arbatpinigių jau galima restoranuose „Manami“, „Sugamour“, „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“, „Brussels Mussels“ ir kt.
Apie „Penkis kontinentus“:
„Penki kontinentai“ – tarptautinė įmonių grupė, dirbanti bankinių technologijų ir mažmeninės prekybos, inovacinių atsiskaitymo sprendimų, šviesolaidinio interneto ir IPTV, užsakomųjų IT paslaugų srityse. Grupės sukurtais specializuotais programiniais ir technologiniais sprendimais naudojasi tarptautiniai bankai, finansų įstaigos, mažmeninės prekybos ir verslo įmonės daugiau nei 100-e pasaulio šalių. Grupė sėkmingai bendradarbiauja su pasaulinėmis įmonėmis: „Diebold Nixdorf“, „Ingenico“, „Cisco Systems“, „Unisys“, „Gemalto/Thales“, „Microsoft“, „Arris“ ir kt. „Penki kontinentai“ grupei priklauso įmonės „ASHBURN International“, „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2), „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ (prekių ženklai „Penki“ ir „Penki verslui“).
