Lietuvos Sąjūdžio 30-metyje ir gargždiškių pėdsakai
Gargždų miesto garbės pilietė, ilgametė „Bangos“ žurnalistė, rajono Sąjūdžio sekretorė A. Vareikienė davė interviu televizijos laidos „Mes nugalėjom“ redaktorei V. Zavistanovič.
Sukanka 30 metų, kai 1988-ųjų birželio 3 dieną Vilniuje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, rajonuose, miestuose ir kaimuose pradėjo burtis Sąjūdžio rėmėjai. Surengta keletas tautos atgimimą žadinančių daugiatūkstantinių mitingų. Tų pačių metų spalio 22–23 dienomis įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais, ypač išskirdamas 1988–1990 metus kaip svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacijos sistemoje Sąjūdis veikė kaip teisėtas demokratinis tautos atstovas, bei pabrėždamas, jog Sąjūdžio veikla skatino tautinio pasididžiavimo ir apsisprendimo nuotaikas ir tuo prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
Vyriausybės numatytoje minėjimo programoje šiais metais miestuose ir rajonuose vyks konferencijos, diskusijos, filmų retrospektyvos, bus atidengtos tūkstantinius Sąjūdžio mitingus bei kitą reikšmingą veiklą įamžinančios lentos, pagerbtas mirusių Sąjūdžio dalyvių, Atgimimo renginių organizatorių atminimas, aplankyti jų kapai.
Birželio 4 d. Seime Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas, kuriame dalyvaus ir keletas sąjūdiečių iš Gargždų.
Lietuvos televizijoje prasidėjo laidų ciklas „Mes nugalėjom“, pasakojantis apie svarbias Lietuvos nepriklausomybės datas, tą laikotarpį liudijančias išskirtines nuotraukas ir jų herojus. Laida rodoma šeštadieniais 15.15 val.
…Ryžtas, viltis, pasiaukojimas, vienybė, drąsa. Tada ypač to reikėjo. Nepriklausomybės gynėjai telkėsi į Sąjūdį. Reikėjo drąsos? Taip. Reikėjo ryžto ir vienybės? Taip. Dabar rodosi, jog tada ypač reikėjo pasiaukojimo. Ar visa tai, kas Atgimimo metais išgyventa, prisimenama ir branginama šiandien? Ir kaip dabar tos viltys atrodo?
Aktyvūs gargždiškiai sąjūdiečiai Ignas Verslauskas ir Aldona Datkūnienė atidžiai stebėjo laidos filmavimo epizodus.
Laidos „Mes nugalėjom“ kūrybinė grupė prieš mėnesį lankėsi Gargžduose, susitiko su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono iniciatyvinės grupės nariais, filmavo ir įrašė Sąjūdžio mitingų organizatorius, dalyvių prisiminimus. Filme bus pasinaudota rajono Sąjūdžio archyvo dokumentine medžiaga. To meto įvykius šalyje bei Sąjūdžio mitingus miestuose ir rajonuose komentuoja LPS tarybos narys, Kovo 11-osios akto signataras, politikas ir diplomatas Mečys Laurinkus.
Pasiteiravus Kultūros skyriuje, kas Klaipėdos rajone numatyta pažymint Sąjūdžio metus, skyriaus vedėjas G. Bareikis atsakė nieko nežinantis. Nežinoma, matyt, ir kokia tą laikotarpį menančių paminklinių ženklų būklė. Minint Sąjūdžio 20-metį Gargžduose prie Šeimos klinikos pastato buvo prikalta paminklinė lenta, informuojanti, jog čia buvusioje ligoninės salėje 1988 m. rugsėjo 22 d. įvyko pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono rėmėjų susirinkimas. Deja, lentoje raidės sutrupėjusios, reiktų ją atnaujinti. Ar kas tą padarys?
Apgailėtina ir kita Atgimimo laikotarpio Gargždų miesto įvykius, datas menanti paminklinė vieta. Rinkos aikštėje priešais šventorių 1993 metais buvo pasodintas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą menantis ąžuolas (toje vietoje, kur gargždiškiai buvo pasodinę ąžuolą minint atkurtos Lietuvos valstybės 10-metį ir kuris tuoj po karo sovietinės valdžios buvo sunaikintas). Ąžuolą juosiančiose plokštėse to meto Gargždų miesto taryba nutarė viešai pažymėti svarbiausius istorijos įvykius: miesto įkūrimo datą, Lietuvos Nepriklausomos Respublikos 80-metį, reikšmingas sukaktis. Kita plokštė skelbia, jog toje Rinkos aikštės vietoje buvo sumetami išniekinti partizanų kūnai. Šis atminties kampelis labai apleistas, automobilių prigrūstas. Argi tai nerodo miesto seniūno ir bendruomenės niekinamo požiūrio į mūsų praeitį ir jos atminties gaivintojų pastangas?
Sektiną pavyzdį parodė rajono Veiklių moterų sambūris. Jo narės savo iniciatyva ryžosi Savivaldybės aikštėje įamžinti Sausio 13-osios įvykių, kartu ir Sąjūdžio atminimą informacine lenta ant Muzikos mokyklos pastato. Tad galgi ir veiklūs vyrai susiburs panašiu ženklu pažymėti miesto stadione 1988-aisiais vykusį atmintiną rajono visuomenės mitingą. Akivaizdu, juk ne vienam tai buvo startas į dabar klestintį verslą ar valdžios aukštumas.
