Mero Broniaus Markausko apžvalga: pirmiausia – ryšys su visuomene
Žengiant į ateinančius metus Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas apžvelgia, kokie buvo 2021-ieji. Permainingi metai buvo kupini ir iššūkių, ir naujovių, ypač geros energijos visuomenėje įliejo Dalyvaujamojo biudžeto idėjos, tačiau kai kurie darbai judėjo ne taip sparčiai, kaip anksčiau tikėtasi.
– 2021-ieji metai baigiasi. Kaip Jūs, mere, juos vertinate?
– Pirmiausia reikia pasidžiaugti gerais dalykais. Savivaldybei, norinčiai įgyvendinti savo planus ir strategiją, yra labai svarbus biudžetas. O jis tikrai augo, nepaisant pandemijos, biudžeto surinkimas vyksta pakankamai gerai, ir tai leido mums finansuoti projektus, skirtus visuomenės poreikiams. Ir turbūt vienas sėkmingiausių mūsų projektų yra Dalyvaujamasis biudžetas. Mes su juo Lietuvoje lyderiaujame, skiriame daugiausia lėšų, žmonių dalyvavimas vienas didžiausių. Čia svarbu ne vien mūsų skiriamos lėšos, bet ir mūsų bendradarbiavimas su visuomene. Buvo skirta tikrai daug dėmesio konsultacijoms, idėjų išgryninimui ir pan. Idėjų turėjome tikrai daug – net 45, jų rinkime, balsavime dalyvavo beveik 6 tūkst. mūsų rajono gyventojų, o tai rodo, kad šis projektas buvo ir laukiamas, ir reikalingas. Mūsų Savivaldybė buvo pristatoma kaip gerasis pavyzdys Lietuvoje, todėl šiemet jau paskelbėme antrąjį idėjų konkursą ir tikiuosi, kad sulauksime ne mažiau idėjų nei pernai. Šiemet taip pat gyventojų idėjoms realizuoti skyrėme 300 tūkst. eurų – daugiausia Lietuvoje. O jei ir toliau šis projektas bus toks sėkmingas, manau, verta ateityje pagalvoti ir apie dar didesnį lėšų poreikį jam.
Reikia nepamiršti ir mokykloje vykusio dalyvaujamojo biudžeto, kai mokiniai taip pat teikė idėjas, už jas balsavo ir jos buvo įgyvendintos. Tam skyrėme beveik 20 tūkst. eurų, įsitraukė net 14 rajono mokyklų, kuriose mokosi per 3 tūkst. mokinių. Mokyklų vadovai sakė, kad šio projekto nauda buvo akivaizdi, o ir mūsų pagrindinis tikslas buvo, kad vaikai galėtų ne tik įgyti naujų įgūdžių, suprasti, kaip sudaromas mokyklos biudžetas, bet ir savarankiškai nuspręsti, kur naudoti lėšas, kurti atvirą sprendimų priėmimo kultūrą.
Dalis praėjusiais metais laimėjusių projektų jau įgyvendinta, dalis dar procese. Noriu nuoširdžiai padėkoti ne tik gyventojams, teikusiems savo idėjas, bet ir visiems balsavusiems, prisidėjusiems prie idėjų realizavimo – seniūnams, Savivaldybės darbuotojams, Sporto centrui ir visiems kitiems.
– Socialinių paslaugų plėtra – dar vienas iššūkis Savivaldybei. Kaip su juo pavyko susidoroti?
– Pandemija ir karantinas užaštrino socialines problemas – socialiai remtini, vieniši žmonės, neįgalieji ir kiti ypatingai pajuto socialinių paslaugų plėtros reikalingumą. Tad papildomas biudžeto lėšas skyrėme ne tik mūsų jau vykdomoms funkcijoms finansuoti, bet padarėme didelę pažangą, kad pakankamai didelę dalį socialinių paslaugų galėtumėme pirkti iš nevyriausybinio sektoriaus. Tiesa, čia labai svarbus ir bendruomenių vaidmuo. Matome tikrai puikių pavyzdžių, kai bendruomenės pradeda teikti įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, jau artimiausioje ateityje Priekulės ir Vėžaičių bendruomenės pradės teikti asmenines higienos ir priežiūros paslaugas. „Priekulės ainiai“ teikia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, net planuoja plėtrą. Taip pat puikūs pavyzdžiai tokie, kaip viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“, „Senjorų dvaras“, „Sveikatos fondas“. O „Revilita“, Dovilų socialinių iniciatyvų centras ir „Gargždų viltis“ – tai jau tikri partneriai socialinių paslaugų teikime.
Tačiau yra paslaugų, kurių mūsų savivaldybėje šiuo metu nėra: apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste, trūksta vaikų dienos socialinės priežiūros centrų. Tad kalbamės su savivaldybės socialinėmis įstaigomis, nevyriausybiniu sektoriumi, kokių socialinių paslaugų trūksta ir kaip jas pradėti teikti.
– Pokyčiai švietimo sektoriuje, kas padaryta ir kas planuojama?
– Dar praėjusiais metais baigėme įgyvendinti švietimo įstaigų sujungimo reformą. Manau, kad tai buvo reikalingas ir sėkmingas žingsnis. Iš pradžių buvo skepticizmo, bet dabar, manau, įstaigų sujungimas parodė, jog tai buvo būtina. Aišku, šiemet atsiranda ir naujų iššūkių, pavyzdžiui, valstybės inicijuojamas projektas „Tūkstantmečio mokyklos“. Tam mes pakankamai rimtai ruošiamės: su Švietimo ministerija ir Savivaldybių asociacija nuolat dalyvaujame diskusijose rengiant tvarką, teikiame siūlymus ir darome viską, kad kuo daugiau mūsų mokyklų galėtų dalyvauti toje programoje. Taip galėtumėme gauti finansavimą mokyklų ir darželių infrastruktūros gerinimui, taip pat kitoms įvairioms inovacijoms, kurios būtų diegiamos mokymo procese, pavyzdžiui, išmaniosios klasės, laboratorijos.
Kalbėdamas apie įtraukųjį ugdymą, noriu pasidžiaugti, kad mūsų Savivaldybė jau dabar skiria dėmesį ir finansinius išteklius, kad švietimo įstaigose būtų sudarytos sąlygos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Turime siekti, kad švietimas būtų prieinamas kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir ugdymosi poreikius. Turime šalinti kliūtis ir stereotipus. Įtraukusis ugdymas, kurio pradinis tikslas buvo sudaryti sąlygas labiausiai pažeidžiamiems vaikams mokytis, iš tiesų kuria mokyklas, kuriose visi vaikai jaučiasi ypatingi, įvertinti ir svarbūs.
Esame pasidarę ir analizę, kuri parodė, kad trūksta investicijų į mūsų mokyklas ir darželius. Trūksta modernių šildymo, vėdinimo sistemų, reikia renovuoti pastatus, todėl aš, kaip šių įstaigų vadovas, paprašiau parengti strateginį investicijų planą. Jis numatys investicijas į švietimo įstaigas net penkeriems metams į priekį. Plane sudėliosime prioritetų eilę, kurioms mokykloms ir darželiams kokios investicijos reikalingiausios. Turėdami tokį planą galėsime pradėti projektavimo darbus, skirti tikslines lėšas, kad pagaliau mūsų švietimo įstaigos sulauktų taip reikalingų pastatų renovacijų. Prasideda naujas Europos finansinis laikotarpis, finansavimas ateina ir per Regionų plėtros tarybą, todėl labai svarbu planuoti, turėti paruoštus projektus, kad tik gavus lėšas būtų galima pradėti darbus.
Mano iniciatyva dar praėjusiais metais atsirado švietimo įstaigų mažų investicijų finansinis krepšelis. Vien šiais metais šis krepšelis buvo papildytas daugiau kaip 600 tūkst. eurų ir iš šių lėšų, pačių mokyklų vadovų sprendimu, yra atliekami smulkūs remonto darbai, perkama įranga, baldai, kiti reikalingi dalykai kasdieninėje švietimo įstaigų buityje.
– Minėjote, kad kasmet biudžetas auga. Tačiau jau girdime, kad šiemet nepanaudotų lėšų gali likti apie 8 milijonus eurų. Kaip manote, kokios priežastys lėmė tokį didelį biudžeto likutį?
– Reikia pripažinti, kad balandžio mėnesį pasikeitus valdančiajai daugumai visi procesai pradėjo šiek tiek strigti, kai kuriais atvejais galbūt pasikeitė ir matymas, ir požiūris. Todėl kalbant apie tokius rimtus žingsnius, kurie turėtų pagreitinti ir palengvinti darbus – projektinį valdymą, LEAN metodų taikymą, tai jie sulėtėjo ar net įstrigo, o tai, aišku, pasimatė ir rezultatuose. Pavyzdžiui, visai neseniai vyko susitikimas su verslo ir banko atstovais. Pristatydami Savivaldybės investicijas į turtą – kelius, šaligatvius, apšvietimą, pastatus, akivaizdžiai pamatėme, jog šių investicijų realus augimas 2020 m. buvo labai ženklus, o šiemet sulėtėjo. Atsakymas vienas – projektai stringa. Tad faktas akivaizdus, kad nemažai šių metų biudžeto lėšų teks perkelti į kitus metus. Aišku, šie pinigai niekur nedings, bet tai signalizuoja, kad klupčiojama ir darbai stringa.
Šioje Savivaldybės taryboje bus klausimas ir dėl Administracijos struktūros pertvarkos, etatų didinimo, bet vėlgi nepavyko su valdančiąja dauguma iki galo susitarti, nebuvo vienodo matymo, kokie tie pakeitimai būtini. Ar ši pertvarka padės išjudinti stringantį darbą, sunku pasakyti. Administracijos vadovas prisiėmė atsakomybę ir sako, kad tai padės išjudinti procesus. Belieka sulaukti kitų metų ir pamatysime, ar ta pertvarka pasiteisino, ar vėl vis dėlto teks perkelti nepanaudotas jau 2022 m. lėšas į 2023 m.
– Šiais metais Taryba priėmė kelis šimtus įvairių sprendimų. Vieni visuomenėje sukėlė mažiau, kiti – daugiau diskusijų. O Jūsų manymu, kurie sprendimai turėjo būti labiau išanalizuoti, reikėjo didesnių diskusijų su visuomene?
– Manau, kad buvo keletas sprendimų, su kurių priėmimu buvo paskubėta. Vienas iš jų – buhalterijos centralizavimas. Procesas buvo per daug greitas, ne veltui liaudies patarlė sako, kad skubos darbą velnias gaudo. To pasekmes dabar ir matome. Jau tenka atidėti šį procesą. Kitas sprendimas – bibliotekų filialų uždarymas. Mano, kaip mero, matymas buvo visiškai kitoks. Tikrai nenaikinti kultūros židinių, bet jei miestelyje turime dvi bibliotekas – mokyklos ir viešąją, tai jas sujungti, ilginti darbo laiką, sutvarkyti patalpas ir taip sudaryti galimybę visiems: tiek vaikams, tiek suaugusiesiems bei senjorams vienoje vietoje ir patogiai mėgautis paslaugomis. Aš abejoju, ar reikėjo uždaryti veikiančius, kitaip sakant gyvus filialus. Turėjome išgirsti gyventojus. Nemanau, kad vadinamasis bibliobusas pakeis ir suteiks visas paslaugas, kurias gaudavo Tilvikų ir Daukšaičių kaimų gyventojai. Neįsiklausėme į gyventojus, pasekmės neapgalvotos.
– Kokie darbai ir tikslai bus prioritetiniai ateinančiais 2022 m.?
– Kai pradėjau kadenciją ir formavau valdančiąją koaliciją, tuo pačiu pasitvirtinome ir strateginį darbų planą, sutarėme, kam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Kaip matome, šiemet pavasarį, pasikeitus valdančiajai daugumai, tas planas iš esmės liko nepasikeitęs, o tai rodo, kad praėjusios valdančiosios daugumos planas yra ne tik ambicingas, bet ir gerai apgalvotas.
Plane didelis dėmesys skirtas svarbių objektų renovacijai ir naujų pastatymui. Vienas jų – daugiafunkcis centras Gargžduose. Šiemet jau tikrai daug padaryta, netrukus turėtumėme gauti statybos leidimą ir labai tikiuosi, kad jau kitais metais darbai prasidės, aišku, kai tik naujieji valdantieji apsispręs, kur jis stovės.
Kitais metais jau turėtumėme atrinkti rangovą, kuris renovuos Gargždų kultūros centrą. Žinau, to gargždiškiai ir rajono gyventojai seniai laukia. Tai vienas svarbiausių uždavinių. Džiaugiuosi ir dėl Gargždų parko. Pirmas etapas jau įgyvendintas, turime rangovą ir antrajam etapui, kuris prasidės jau greitai. Atsiras apšvietimas, bus sutvarkyti takai, įrengtas amfiteatras, vaikų žaidimų aikštelė.
Ir labai tikiuosi, kad šie procesai nesustos dėl politikų. Kiti metai – paskutinieji prieš rinkimus, matome, kad politinės aistros kaista ir politikai nori dalyvauti šventėse, lipti ant scenų, tad akivaizdu, kad kuo toliau, tuo sunkiau jiems galvoti apie strateginius darbus ir išlaikyti tą tempą. Kiti metai nebus lengvi, bet aš, kaip meras, darysiu viską, kad politinės aktualijos nenustelbtų strateginių darbų.
Kalbėjosi Monika CALZONAITĖ
