Meškos sindromas
Didžiausias Lietuvos „bajeris“ šiomis dienomis yra po socialinius tinklus klaidžiojanti meška. Kelias dienas sostinės gyventojus strese laikiusi reali lepečkojė ir be ekstremalios situacijos plano pati rado kelią į mišką ir nušleivojo toliau gyventi savo gyvenimo. Bet socialinių tinklų gyventojai „kūrybiškai“ meškos memą tebevalkioja visą savaitę. Kažkas sugalvojo naudodami DI meškos atvaizdą pridėti tai esą ledus valgančią, tai esą parke vaikščiojančią ir t. t.
Kiek kikenimo, kiek „patiktukų“ – „meška“ įkurdinta net vienos Klaipėdos bažnyčios gyvatvorėje. Žymiai mažiau juoko diskutuojant dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir kitų mokestinių reformų. Tiesa, čia diskutuojančių nepalyginamai mažiau nei susidomėjusių meškutės nuotykiais socialiniuose tinkluose. Kelis mėnesius viešojoje erdvėje žongliruodama dėl mokesčių dydžio ir praėjusią savaitę pažadėjusi pirmojo būsto iš viso neapmokestinti Vyriausybė pirmadienį pateikė naują versiją, vėl sukėlusią nusivylimo bangą.
Taigi, svarstydamas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, Seimas antradienį pritarė siūlymui apmokestinti pagrindinį būstą, kurio vertė viršija 450 tūkst. eurų. Už tokį socialdemokratų pasiūlymą, kuriam prieš tai pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 28 politikai.
Pirmiausia, žinoma, viešojoje erdvėje pjovėsi patys politikai, visi vienas už kitus geresni norėdami pasirodyti, pateisindami savo balsavimo motyvus, nes aiškiai pajuto, kad rinkėjai suprato esą vedžiojami už nosies. „Visame civilizuotame pasaulyje visi NT moka. Geriau (siūlymas dėl 450 tūkst. eurų) negu nieko“, – parlamento posėdyje samprotavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Visgi vieni kitus pirštais badydami šios kadencijos seimūnai jau įsirašė į istoriją kaip viršijantys buvusiuosius kolegas savo nepildomais pažadais rinkėjams. Vargu ar vienmandatininkų parlamentarų pasiteisinimai atskiriems rinkėjams feisbuko paskyrose gali pasiekti žmonių sąmonę ir (ar) pelnyti pasitikėjimą. Vyriausybė pastaruosius mėnesius nesugebėjo aiškiai komunikuoti, laikytis argumentuotos pozicijos dėl numatytų mokestinių permainų. Akivaizdu, jos reikalingos. Bet, matyt, profesionalumą užgožia politikų noras kaip tai meškai išnešti sveiką kailį. O tas „kailis“ valdančiosios daugumos partijoms jau svyla – taip rodo paskutinės apklausos reitingai, nors ne katastrofiškai, bet smunka. Kaip rodo „Eltos“ užsakymu gegužės 23–birželio 5 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos, pastaruoju metu dėl rinkėjams sulaužytų pažadų kritikos sulaukiančios „Nemuno aušros“ populiarumas sumažėjo 4 procentiniais punktais: „aušriečius“ palaiko 6,6 proc. respondentų, balandžio mėnesį tokių buvo 10,6 proc. Paskutinis tyrimas rodo, kad G. Palucko socialdemokratus palaiko 14,3 proc. apklaustųjų, o anksčiau darytoje apklausoje šiai partijai simpatizavo 15,3 proc. gyventojų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ simpatiją išreiškė 11 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau parama siekė 12,7 proc.
Kol žmonės tebesižavi menama meška ir krūpčioja nuo naujų mokesčių Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete birželio 18 d. vidaus reikalų viceministras V. Jakštas pristatė apžvalgą apie naujos – Regionų ministerijos – steigimo koncepciją. Esą siekiant veiksmingos regioninės politikos, ji turi turėti vieną šeimininką. Regioninei plėtrai būdingos funkcijos, kurios šiuo metu priklauso šakinių ministerijų kompetencijai, būtų priskirtos vienai – Regionų ir savivaldybių reikalų ministerijai. Komitete buvo akcentuota, esą šiuo metu regioninės politikos įgyvendinimo sritys yra išskaidytos per keletą institucijų ir faktiškai už jas neatsako niekas. Ohoho. O mes, mokesčių mokėtojai, iki šiol galvojome, kad visgi kažkas atsako…
Minėtame komitete pranešta, kad Regionų ir savivaldybių reikalų ministerijos steigimo išlaidos planuojamos 2026 m. biudžete ir sudarys apie 2 mln. eurų. Atsiminkime šiuos pažadus ir tuos du milijonus – matysim ateityje, kokia naujos ministerijos steigimo ir išlaikymo suma bus reali. Netikintys, kad užteks 2 000 000 eurų, jei ką, gausim liežuvį nusikąsti.
Ir savaitės pabaigai – nauja žinia. Jau nuo rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą. Nacionalinė žemės tarnyba ragina gyventojus nelaukti ir iš anksto pasirūpinti elektroninėmis asmens tapatybės nustatymo priemonėmis bei elektroniniu parašu, kuris bus reikalingas nuo prašymo pateikimo iki sutarties pasirašymo. Norint tai padaryti, galima kreiptis į savo banką, mobiliojo ryšio operatorių arba Registrų centrą.
Tokios permainos, kai dalis gyventojų nėra pakankamai raštingi elektroninėje erdvėje, kai stinga švietimo skaitmenizavimo temomis – tai ši NŽT naujiena dėl elektroninio parašo vėl bus bene naujas būdas sukčiams siautėti, kurie praėjusią savaitę mūsų rajone iš lengvatikių susišlavė keliasdešimt tūkstančių eurų.
