„Midučio“ bičiuliai dalijasi ir patirtimi, ir gerumu
A. Neverdauskas (kairėje) įteikė tortą V. Lukauskienei, kad pavaišintų globos grupės vaikus. Šalia – V. Liorenšaitis.
Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenė „Midutis“ jau 10 metų plėtoja švietėjišką veiklą Drevernos kultūros namuose ir kasmet pritraukia daugiau narių. Šventiniame renginyje bitininkai, pamiršę pastarųjų metų negandas, kalbėjo apie nuveiktus darbus, dėkojo pagalbininkams. Jie dalijosi gerumu – stengėsi pasaldinti vaikų globos namų ugdytinių dalią.
Traukia švietėjiška veikla
„Prieš 10 metų ties Gargždų miestu nukrito ryški žvaigždutė, kuri pavadinta „Midučiu“. Ji pateko į šviesaus atminimo bičiulio Gentauto Grigaičio rankas. Aukodami savo laisvalaikį ir energiją ją šildė ir globojo bičiuliai Jonas Mockus, Arvydas Budrys, Zigmantas Petrikas, Modestas Žadvydas. „Midutis“ sustiprėjo, plečia švietėjišką veiklą – rengia seminarus, konferencijas, sukviesdamas bičiulius iš visos Lietuvos“, – jubiliejinėje šventėje kalbėjo 6 metus Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenei „Midutis“ vadovaujantis Arūnas Neverdauskas.
Į ją įsijungė ir Šilutės rajono bitininkai. Šiuo metu yra 87 nariai, kasmet jų daugėja. Švietėjiška veikla naudinga bičiuliams. Spalio mėnesį Drevernoje vyko seminaras „Bitininkystės aktualijos 2016–2117 metais“, kuriame dalyvavo bičiuliai iš Vilkaviškio, Kauno, Raseinių, Šakių, Skuodo, Tauragės – ne tik Klaipėdos ir Šilutės rajonų.
Kovo mėnesį čia buvo surengtas tarptautinis seminaras, į kurį atvyko lektoriai iš Lietuvos ir Ukrainos.
Prieš porą metų „Midutis“ surengė respublikinę bitininkų šventę Priekulės Vingio parke.
Su medumi – į vaikų globos namus
Kelerius metus šios bendruomenės nariai gerumu dalijasi su vaikų globos namų ugdytiniais. „Kai pirmą kartą su medumi aplankėme Saugų vaikų globos namus, vadovas pasakė, kad niekad nebuvo jo gavę“, – pasakojo A. Neverdauskas. Į šią gimtadienio šventę bičiuliai pakvietė Lapių pagrindinės mokyklos, kurioje yra globos grupė, direktorę Viliją Lukauskienę ir Saugų vaikų globos namų direktorių Eugenijų Judeikį. Jiems bičiuliai įteikė po tortą, kad parvežtų savo ugdytiniams.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Genovaitė Valauskienė pagyrė kilnią bičiulių misiją – dalintis gerumu su likimo nuskriaustais vaikais.
Išvengtų bičių žūties
„Šie metai bitininkams – specifiniai, – dėstė A. Neverdauskas. – Nuostabaus skonio ir spalvos medų kopinėjome pavasarį, bet jo nedaug. Pernai visai nebuvo pavasarinio ir vasaros pradžios medaus.“
Bet šiemet po šio gražaus medkopio prasidėjo lietūs, atvėso oras. Tie, kas vasarą koriuose radę medaus jį išsuko, bičių šeimas pražudė. Pritrūkusios medaus, šios išmirė. Tik gudresnieji, išsukę ir pamaitinę, išsaugojo. „Retas atvejis, kad bitės žūtų vasarą“, – stebėjosi A. Neverdauskas. Jis pasakojo, kad šiemet bičiuliai medų suko rugpjūčio pradžioje, siaurindami bičių šeimų lizdus ir ruošdami jas žiemoti. Jis teigė, jog gavo tik 20 proc. to kiekio medaus, kurį iškopinėdavo ankstesniais metais.
Pašnekovas pridūrė, kad šiuo metu bitininkai skundžiasi, jog bitės palieka avilius. „Tai pasekmė neefektingo gydymo nuo varoaerkių“, – patikino jis.
Ir visgi A. Neverdauskas kalbėjo, jog bitininkams lengviau nei ūkininkams. „Saulei nušvitus galime dirbti, o jie turi laukti, kol išdžiūs dirvos“, – sakė bitininkas.
Jis akcentavo, jog abipusis susiklausymas ir supratimas padės ūkininkams gauti gerą derlių, o bitininkai išvengs masinės bičių žūties. Šventėje dalyvavęs Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Valdemaras Liorenšaitis palinkėjo gero bendradarbiavimo.
Net sukūrė grupę
Gražiai režisuotoje šventėje, kurią padėjo surengti bendruomenė „Priekulės ainiai“, dalyvavo daug svečių. Atvyko Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas hab. dr. Algirdas Skirkevičius, bitininkus inventoriumi aprūpinančių įmonių „Bičių korys“ ir „Wilara“ darbuotojai, rajono valdžios, Priekulės seniūnijos atstovai. A. Neverdauskas džiaugėsi bitininkų entuziazmu, aktyvumu. Padedant saksofonininkui Sigitui Stalmokui, jie sukūrė grupę „Lialia midutis band“ ir atliko dainą „Bitutės, neškit medų“.
Pasak A. Neverdausko, tikras bitininkas – pagyvenęs, geraširdis. „Jaunų tikrų bitininkų – nedaug. Norėtume, kad atsirastų daugiau“, – ištarė pašnekovas.
