Milijonų prieblandoje sušvinta žiburiai
Bendraudama su skaitytojais, rajono gyventojais dažnai girdžiu, esą Gargždai ir kitos vietovės sparčiai gražėja. Štai šią savaitę Gargžduose besisvečiuojanti šilutiškė tikino, kad gerinama infrastruktūra, gatvių rekonstrukcija džiugina akį, o širdis šaukia atrasti mūsų krašto gamtos perlus. Smalsiai laukiau, kol trečiadienio „Bangoje“ straipsnyje atspindėtas vietos politikų išreikštas nepasitenkinimas dėl gėlių ir jų harmonijos trūkumo pasieks feisbuką. Tiesa, likau maloniai nustebinta. Internautai kritikos nepažėrė. Priešingai. „Miestas atrodo švariai ir gražiai. Našlaitės sukomponuotos lyg vasaros dangus su saulės spindulėliais. Didžiuojuosi, kad gimiau ir gyvenu Gargžduose. Analizės, studijos – tik būdas švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus“, – nuomones reiškė laikraščio feisbuko sekėjai.
Politikai vienbalsiai tikino ir tikins, kad viskas vardan rajono gyventojų gerovės. Optimizmas – žavu, realizmas – aštru. Tad numojus ranka į skambius aprašymus, užvėrus kabineto duris ir atsigręžus į eilinį praeivį miesto gatvėje, prekeivį turguje ar ūkininką, peršasi prieštaringos mintys. Žmonės nebetiki pažadais. O apie džiuginančias permainas neliudija ir jų rūškanoti veidai.
Kritikos kai kuriems Savivaldybės atstovų sprendimams žeria ir iš šalies juos stebintys specialistai. Štai vieną iš dviejų strateginių želdynų vystymo dokumentų, kurio vertė beveik 6 tūkst. Eur, mokslininkė prilygino nekokybiškam studento darbui. Dvejonę, kad mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi neapgalvotai, sėja ir politikų, specialistų vieši pasisakymai. Pasirodo, beveik 11 tūkst. Eur vertės dokumentuose teiktinos rekomendacijos nepravertė nė vienai seniūnijai. Kita vertus, ar bent viena seniūnija bandė pritaikyti, ar domėjosi?
O štai kitas pavyzdys, fontanas prie Gargždų kultūros centro – jau 15 metų nesusipratimas. Buvo prašyta įrengti mažą, estetišką fontanėlį. Tačiau projektuotojai ėmė ir padarė griozdišką. Mat pastarojo projektas jau buvo parengtas, o naujam kelią užkirto spaudžiantys terminai. Laiko neatsuksime, tačiau ar nederėtų mokytis iš klaidų ir pirmiausia atsakingai apgalvoti planuojamus veiksmus? Ir tik po to sparčiai žengti į esą teigiamas permainas…
Štai Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymo techniniam projektui numatyta daugiau kaip 2 mln. Eur. Tiesa, minėtas projektas yra suskirstytas į 3 etapus (apie juos plačiau skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose). Ar malonią nuostabą gargždiškiams kels jų įgyvendinimas, ar visgi redakciją užguls krūva skundų, turėtų paaiškėti iki 2020 metų. Norisi pastebėti, kad ne dešimtys eurų išleidžiami ir Savivaldybės specialistų komandiruotėms. Kaip skelbiama viešai, įvairių sričių darbuotojai vyksta pasisemti gerosios patirties. Tačiau kiek jos pritaikoma rajone, apie tai dažniausiai byloja vos kelios eilutės Savivaldybės specialistų veiklos ataskaitose. Tad taip dažnai žiūrima, bet nematoma, klausoma, bet negirdima. Daroma – juk reikia!
Visgi nuoširdžiai tikiu, kad kasdienybėje nėra vien juodų ar vien baltų spalvų. Tuo įsitikinu ir kaupdama žurnalistinę patirtį „Bangoje“. Nuoširdūs rajono gyventojai, aktyvus ir iniciatyvus jaunimas, amą atimantys įvairių sričių kūrėjai – tai mano įkvėpimo šaltinis. Jų didžių darbų negaubia nei milijonai, nei tūkstančiai, o kartais išlaidos nesiekia net šimtų. Tačiau paliečia ir suvirpina širdį. Pavyzdžiui, Priekulės seniūnijos Vaškių kaimo gyventojas Dominykas neliko abejingas jaunai, tris atžalas auginančiai klaipėdiečių šeimai. Sunkiai besiverčiantiems, tačiau tvarkingiems ir vieningiems it kumštis Drakšams vaškiškis pasiūlė nemokamai naudotis žeme. Negana to, šeimai jis parūpino būtinų sodinukų ir sėklų, o dabar padeda prižiūrėti drauge pasodintą daržą.
Priekulės seniūnijos gyventojai žavi ne tik atjauta ir bendryste. Būtų nuodėmė nepaminėti Priekulės kultūros centro darbuotojų iniciatyvų. Jie užburia Mažosios Lietuvos krašto kultūros tradicijų ir vertybių puoselėjimu, nuolat ieško naujų kultūros formų, ugdo atvirą ir laisvą bendruomenę, lavina jos meninį skonį. Abejojate? Tuomet kviečiu mistinę Joninių naktį čiupti draugus, šeimas ir skubėti į Mažąją kultūros sostinę. Birželio 23 d. 21 val. Vingio parke teatralai pirmą kartą Lietuvoje pristatys „Jūrų varpų“ misterijos pastatymą. Kaip ir Agluonėnų klojimo teatro režisierius Domininkas Malajavas, noriu tikėti, kad kiekvienas mūsų žino, kas yra dramaturgas Vydūnas. Juk būtent jo didžiulis indėlis saugant ir plėtojant lietuviškąsias tradicijas, ugdant tautos savimonę, jos dvasią.
Pradėkime nuo savęs. Darykime tai, kuo tikime. Tikėkime tuo, ką darome. Malonė šiai akimirkai!
