Misija: neprarasti optimizmo

Šią savaitę kalbėdamasi su kai kuriais žmonėmis jų balse pajutau nusivylimo gaidelę: esą Nauji metai atėjo, o juk viskas taip pat, pasikeitė tik kalendoriaus lapelis. Žinoma. Juk permainos įvyksta ne dėl kalendorinių švenčių, permainos visų pirma vyksta arba nevyksta mūsų pačių galvose, mąstyme, jei tik turime išsiugdę tokį įprotį – mąstyti, priimti kritinės situacijos neišvengiamybę ir bandyti rasti išeičių.
Žiniasklaidos formuojamame naujienų sraute tarsi grietinėlės putėsiai plakamos tiek niūrios, tiek geros žinios. Štai atrodo, jog šiais metais mūsų laukia rožinis gyvenimas: atlyginimai, išmokos, pensijos tik augs. Gal kas nors dar ir nepastebėjo, bet štai Vyriausybės nutarimai – dosnūs. Pirmiausia džiugios permainos dirbantiesiems viešajame sektoriuje: mat valstybė numatė algų augimą. Skaičiuojama, kad šiemet gydytojams atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai didės 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais. Mokyklų darbuotojams vidutiniškai atlyginimai šiemet augs 10–12,5 procento, mokyklų vadovų algos – iki 20 procentų. Pensininkai irgi liko nepamiršti: auga šiemet ir pensijos. Vidutinė pensija turint privalomąjį darbo stažą šiemet auga 9,9 procento – nuo 441 iki 489 eurų. Nuo 28,6 iki 32 eurų šiemet auga ir vienišo neįgaliojo ar pensininko išmoka. Deja, valdžios dosnumo nenusipelnė patys mažiausieji šalies gyventojai: universali išmoka vaikui šiemet auga tik 5 procentais iki 73,5 euro. Nėra vilčių, kad tai kompensuos infliacijos lygį.
Pošventinę savaitę nėra reikalo zylioti po parduotuves: šaldytuvai dar kupini keptų žąsų, vyniotinių, mišrainių likučių. Tad malonus įspūdis apie keliamas algas ar išmokas šiek tiek iliuziškai prasitęs. Kai įvyks vėl nauji apsipirkimai, kai mėnesio pabaigoje ateis naujos sąskaitos už komunalinius mokesčius – vargu ar keliasdešimt eurų užmokesčio didėjimas nustelbs išaugusias prekių, paslaugų kainas. Jos traksi tarsi neišjodyti žirgai ir labai reikia susikaupti norint neprarasti ateities optimizmo. Kaip minėjau pradžioje, bet kokioje situacijoje ieškoti išeičių, kaip išgyventi, kaip prisidurti tą vieną kitą eurą, kad gyvenimo kokybė būtų bent patenkinama. Bet, žinote, visgi sudėtinga prisišaukti norinčių prisidurti pragyvenimui žmonių, kurie imtųsi elementaraus darbelio. Štai susirgo mūsų „Bangos“ platintojas Gargžduose, pavaduojantis nespėja taip greitai ir anksti aptarnauti visų prenumeratorių. Žmonės skambina į redakciją pasipiktinę, kad, kaip buvo įpratę iš pat ryto prie kavos puodelio, laikraščio negavę. Žinoma, jie teisūs to norėdami, kita vertus, mums malonu, kad skaitytojams esame taip reikalingi, jog jų trečiadienis ir šeštadienis neįsivaizduojamas be laikraščio. Tai visiems spaudos pesimistams atsakas, kad esą dabar niekas nebeskaito. Ateikite į redakciją trečiadienį pasiklausyti telefono skambučių, jei laikraščio atnešimas į namus vėluoja, – pakeisite savo nuomonę. Laikraščio pristatymas dalyje Gargždų strigo dėl susirgusio laikraščio išnešiotojo. Žinoma, atsiprašome savo ištikimųjų skaitytojų. Darome viską, kad artimiausiu metu pristatymas vėl grįžtų į įprastas vėžes.
Be abejonės, akivaizdžiai matydami kainų kadrilį ir mažėjantį eurų kiekį asmeninėje piniginėje, ar visada esame pasiryžę savo įprastą komfortą pakeisti judesiu?
Žinoma, dėl pasaulinės rinkos neigiamų pokyčių yra situacijų, kurias keičiame ne mes patys: kainų augimo įveikimas ne mūsų pačių nosiai. Dėl 40 proc. dar rudenį padidėjusių popieriaus kainų, tuo pačiu dėl išaugusių energijos kainų, darančių įtaką spausdinimo kainoms, nuo Naujųjų metų buvome priversti padidinti laikraščio pardavimo kainą, kuri nesikeitė kelerius pastaruosius metus. Tačiau visiems skaitytojams ne kartą akcentavome, kad laikraščio prenumerata nebrangsta. Taigi išeitis yra: galima prenumeruoti Gargžduose, paštuose, el. būdu prenumeruok.lt, taip pat prenumeruoti redakcijoje ir PDF formatu, o tai vėlgi pigiau.
Štai nuo sausio Lenkija mažina akcizą degalams, taip pat pusmečiui buitiniams vartotojams naikina akcizą elektros energijai. Visas šias priemones Lenkijos Vyriausybė vadina „antiinfliaciniu skydu“. Lenkai žada nulinį PVM tarifą maisto produktams, tuo tarpu pas mus jis siekia 21 proc. Prieš dešimtmetį pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje buvo 18 proc. Per tuometinę ekonominę krizę Vyriausybės padidintas iki 21 proc. esą turėjo būti laikinas. Bet lietuviškas PVM yra stabilesnis už bet kokias vyriausybes. Jis įrodo, kad nieko pastovesnio už politikų pažadus tikrai nėra.
Visgi nepaisant mūsų dejonių prekybos centrai nemano, kad mūsų piniginės tuščios: ketina sparčiau atakuoti Gargždų rinką. Gargžduose „Norfa“ ruošiasi atsinaujinti, o „Lidl“ ir „Rimi“, atrodo, formuos savąją pirkėjų armiją.