Modernėjančioje Priekulėje – dėmesys istorinei atminčiai

Savivaldybės skiltis
13 gegužės, 2019
0

Šiemet sukanka 60 metų, kai rašytoja Ieva Simonaitytė Priekulėje pasistatė vasarnamį, o vėliau jis tapo memorialiniu muziejumi. Praėjusių metų vasarą pradėtas restauruoti, istorinę atmintį saugantis, į Kultūros vertybių registrą įrašytas paveldo objektas atgimsta su nauja misija – tapti kultūrinio-pažintinio turizmo traukos objektu pajūrio regione, kuriame bus teikiamos kokybiškesnės paslaugos.

Apie tai, kokia veikla turėtų vykti atnaujintame muziejuje, kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, atsakinga už bendrosios kultūros ugdymo bei etnokultūros puoselėjimo aktyvinimą, Violeta RIAUKIENE.

Kodėl buvo būtina restauruoti muziejaus pastatą ir kokie darbai atlikti?

I. Simonaitytės memorialinio muziejaus modernizavimo darbai finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinant projektą „I. Simonaitytės memorialinio muziejaus modernizavimas“.

Pastate, kuriame 1980 m. įkurtas I. Simonaitytės memorialinis muziejus, eksponuojama daugiau nei 3000 eksponatų, susijusių su rašytoja: asmeniniai daiktai, knygos, dokumentai, dailės kūriniai. Seniausias iš jų – 1879 m. išleista knyga. Autentiška ekspozicija muziejaus lankytoją nukelia į rašytojos XX a. 9 dešimtmečio vasarnamio interjerą, kurio dalis taip pat yra kultūros paveldas – savitas faktūrinis sienų tinkas, laiptai į antrą aukštą, autentiškos durys, veranda. Tai – vienintelis veikiantis I. Simonaitytės muziejus.

Tačiau nepaisant išsaugotos autentiškos aplinkos, Mažosios Lietuvos palikimo, kasmet muziejų aplankydavo vis mažiau lankytojų – turistų, lietuvininkų, moksleivių ir atskirų lankytojų. Muziejus jautė augančią kultūros produktų ir paslaugų konkurenciją, kuri pasireiškė kitų regionų savivaldybių muziejų paslaugų plėtra, kultūrinės ir materialinės bazės augimu ir modernizavimu.

2015 m. liepos 30 d. buvo atliekamas statinio techninės priežiūros patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog pastatas yra prastos būklės, esama tinko būklė kelia grėsmę muziejaus lankytojams ir eksponatams, nusidėvėję pastato langai ir durys, atskirose lauko ir vidaus sienų vietose yra atsivėrę plyšiai. Iškilo būtinybė atnaujinti šį istorinio paveldo objektą.

2018 m. birželio mėnesį pasirašyta rangos darbų pirkimo sutartis su UAB „Pamario restauratorius“, kurie atliko kapitalinius remonto darbus už daugiau kaip 139 tūkst. eurų. Įrengtas naujas čerpių stogas, apšiltintos lauko sienos, pamatai, rūsio perdanga, pakeisti langai, durys, modernizuota apšvietimo, šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemos. Pastato patalpų šildymui sumontuotas šilumos siurblys. Įrengtos patalpos edukacinėms reikmėms, fondų saugykla. Šios paskirties patalpų muziejus niekada neturėjo.

Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl išsaugotas pastato durų, langų autentiškumas, vidaus sienos, veranda, mediniai laiptai, kuriais rašytoja kopė į antrą aukštą.

Kokių pokyčių muziejaus veikloje tikimasi po restauracijos?

Labai svarbu, kad I. Simonaitytės memorialinio muziejaus pastato modernizacija padėjo išsaugoti unikalius muziejaus eksponatus. Taip pat atsirado galimybė plėtoti naujas kultūrines, socialines ir edukacines veiklas, organizuoti susitikimus, ekskursijas, supažindinti įvairaus amžiaus žmones su Mažosios Lietuvos krašto kultūra ir istorija, puoselėjant rašytojos kūrybinį palikimą. Siekiant, kad muziejus pritrauktų kuo daugiau lankytojų, šias galimybes būtina išnaudoti kiek įmanoma efektyviau. Įgyvendinant šiuos uždavinius reikėtų pagalvoti apie rašytojos kūrybos propagavimą rengiant skaitymus muziejuje, taip pat rengti daugiau ir kitų rašytojų vakarų bei įvairių edukacinių užsiėmimų. Muziejuje turėtų vykti daugiau renginių, į jų organizavimą būtina įtraukti kitas kultūros ir švietimo įstaigas, vietos bendruomenę. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bendruomenė kiekvienais metais pažymi iškilios literatūros klasikės gimtadienį renginiais, kurie vyksta gimnazijoje. Visi jie galėtų persikelti į muziejų, tokiu būdu ir jauni žmonės būtų skatinami domėtis unikaliu krašto paveldu ir istorija. Tikimės muziejaus ir visų Priekulės seniūnijoje esančių įstaigų (Priekulės muzikos mokykla, Kultūros centras ir kt.) bendradarbiavimo, kad atnaujintame pastate vyktų įdomios ir prasmingos veiklos.

Muziejuje įvyko ne tik plika akimi matomos, su remonto darbais susijusios permainos. Kol I. Simonaitytės memorialinis muziejus atvers duris lankytojams, bus ieškoma ir naujo muziejaus vadovo, nes ilgametė jo direktorė Laima Lemežienė išėjo užtarnauto poilsio. Tikimės, kad būsimas vadovas ir pats pasiūlys naują, modernią veiklos perspektyvą.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė: „Muziejininkai džiaugiasi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skyrė dėmesio, laiko ir lėšų I. Simonaitytės memorialinio muziejaus restauracijos projektui įgyvendinti. Muziejaus pastato restauracijos metu 2019 m. vasario mėnesį Lietuvos kultūros tarybai pateikėme projektą dėl „Ekspozicijos „Ieva Simonaitytė – Mažosios Lietuvos metraštininkė“ atnaujinimo. Laukiame atsakymo, ar projektas bus finansuotas. Ieškoma ir kitų finansinių galimybių filialo ekspozicijai, edukacinėms veikloms atnaujinti. 2018 m. iš Savivaldybės lėšų restauruoti išvežtas I. Simonaitytės svetainės baldų komplektas, o 2019 m. kovo mėn. Lietuvos kultūros tarybai pateikėme projektą dėl likusių baldų (eksponatų) restauravimo. Po rekonstrukcijos pastate sukurtos dvi svarbios erdvės muziejininkams: fondų saugykla ir edukacinė erdvė, kurioje bus galima priimti didesnes grupes lankytojų. Turima ekspozicija bus papildyta šiuolaikinėmis raiškos, garso, vaizdo priemonėmis, naujais eksponatais. Nuo pirmųjų dienų buvo atkreiptas dėmesys į ribotas filialo galimybes priimti lankytojus, jiems pasiūlyti interaktyvų rašytojos asmenybės pažinimą. Planuojame maksimaliai išnaudoti turimą puikią lauko erdvę veikloms ir I. Simonaitytės kūrybai pristatyti. Tikime, kad atnaujintas muziejus taps jaukia priebėga literatūros, rašytinio žodžio mylėtojams, I. Simonaitytės talento gerbėjams. Muziejus be tiesioginių veiklų (lankytojai, edukacijos, renginiai), megs bei plėtos bendradarbiavimą su kitų kūrybinių sričių – teatro, kino, dailės, fotografijos – atstovais. Planuojama, kad muziejaus veikla bus skirta platesniam Mažosios Lietuvos kultūros, istorijos, rašytinio žodžio pažinimui“.
Pedagogė, kraštotyrininkė, I. Simonaitytės kūrybos tyrinėtoja Edita Barauskienė: „Kalbėdamas apie muziejaus veiklą vertų dėmesio pasiūlymų yra išsakęs knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, kultūros tyrinėtojas prof. habil. dr. Domas Kaunas. Jo nuomone, muziejui turėtų vadovauti literatūrinį išsilavinimą turintis žmogus, kuris, pristatydamas I. Simonaitytės gyvenimą, drauge pasakotų ir viso krašto istoriją. Neužtenka pateikti tik elementarius faktus, parodyti eksponuojamus daiktus. I. Simonaitytės romanuose gausu krašto papročių, tradicijų, ne veltui literatūros klasikė vadinama krašto metraštininke. Todėl muziejuje pateikiama informacija turėtų būti kiek įmanoma labiau susieta su istoriniu laikotarpiu.

Derėtų nepamiršti ir rašytojos gimtinės – Vanagų. Muziejaus darbuotojai galėtų rengti pažintines išvykas po kaimą, papasakoti apie Vanagų bažnyčią, parodyti etnografines kapinaites, kuriose ilsisi daugelis I. Simonaitytės aprašytų veikėjų.

Iki šiol muziejus nepalaikė jokio ryšio su Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, dažnas moksleivis net nežino, kad miestelyje yra toks muziejus ir nėra į jį užsukęs. Galima organizuoti ekskursijas. Šiais technologijų laikais būtina pagalvoti ir apie interaktyvių edukacijų atsiradimą. Dar kartą turėtų būti apsvarstytas ir I. Simonaitytės perlaidojimo klausimas.