• 11 rugpjūčio, 2022
|

Mokslas įsuka ir nepaleidžia

Jaunąja mokslininke Vokietijoje, Baltijos tyrimų institute, dirbanti ir Klaipėdos universitete doktorantūros studijas kremtanti iš Gargždų kilusi Donalda Karnauskaitė džiaugiasi pravėrusi mokslo pasaulio duris, kurių uždaryti nebeketina. Mergina siekia sukaupti žinias ir jas pritaikyti gimtinėje.

Siekė sistemingai

– Kaip nusprendei tapti mokslininke? Kokią ir kodėl kryptį pasirinkai?

– Dar vaikystėje suvokiau mokslo svarbą. Man visuomet buvo įdomu ir gana gerai sekėsi tikslieji mokslai, jaučiau ir mokytojų paskatinimą. Paauglystėje mano autoritetas buvo vyresnis brolis, kuris studijavo mechanikos inžineriją, tad jau tuo metu man kilo pirmosios mintys studijuoti inžineriją.

Išlaikiusi valstybinius brandos egzaminus įstojau į Aplinkos inžinerijos studijas Klaipėdos universitete, o po jų nusprendžiau toliau tęsti Jūros aplinkos inžinerijos magistro studijas. Pirmaisiais magistrantūros studijų metais atlikau praktiką Stratklaido universiteto Inžinerijos fakultete Glazge, Škotijoje. Būtent čia į mokslo pasaulį pažvelgiau kitomis akimis – praktiką atlikau doktorantūros studentų, kurie mane žavėjo žiniomis, ambicijomis ir paprastumu, apsuptyje.

Magistro studijų metu dirbau valstybinėje institucijoje, vėliau – gamybos įmonės laboratorijoje, o po metų, paskatinta savo magistrinio darbo vadovės, pateikiau stojimo dokumentus į doktorantūrą.

– Kuo tave žavi mokslo pasaulis?

– Nuolatine dinamika ir naujovėmis. Žinoma, žengti mokslininkės keliu nėra lengva, reikia įdėti daug pastangų ir darbo. Tačiau doktorantūros studijos yra puiki galimybė investuoti į save.

Baltijos jūros tyrimų plėtra

– Kokia dabartinė tavo mokslinė veikla?

– Esu antro kurso ekologijos ir aplinkotyros mokslų krypties doktorantūros studentė Klaipėdos universitete ir dirbu jaunesniąja mokslininke bei atlieku tyrimus Leibnico Baltijos jūros tyrimų institute Varnemiundėje.

– Kokius tyrimus atlieki?

– Mano disertacijos tema: „Kranto zonos ir jūrinės aplinkos darnios plėtros vertinimas taikant indikatorius“. Tam tikri sprendimai, kuriuos priimame mūsų Baltijos jūros pakrantėse dabar, gali turėti didelį poveikį ateityje: nesubalansuotų gamtinių išteklių naudojimas, eutrofikacija, tarša, intensyvi laivininkystė. Mano doktorantūros metu kuriamas įrankis (skaičiuoklė) ir renkami nauji indikatoriai padės įvertinti esamą tvarumo būklę ir pažangą kranto ir jūros zonose Lietuvoje ir kituose Baltijos regionuose.

– Atlieki tyrimus ir dirbi Baltijos jūros tyrimų institute jaunesniąja mokslininke. Pasidalink savo įspūdžiais ir kasdienybe.

– Dirbu Jūrų ir pakrančių valdymo darbinėje grupėje, tai šaunus kolektyvas, su kuriuo galiu visada pasitarti. Turiu labai gerą doktorantūros vadovą prof. Geraldą Schernewskį, kuris nuolat skatina tobulėti, motyvuoja, pataria iškilus sunkumams ir taip pat palieka vietos savo kūrybai bei naujoms idėjoms reikšti.

Mano kasdienybė yra mokslo pasaulio naujienų, susijusių su mano tematika, sekimas, straipsnių skaitymas bei rašymas, dalyvavimas konferencijose, jų organizavimas, pranešimų skaitymas, dėstymas studentams, vadovavimas bakalauro ir magistro studentų baigiamiesiems darbams. Dalyvauju įvairiuose tobulėjimo kursuose, todėl nemažai tenka ir keliauti.

– Kokie artimiausi tavo, kaip mokslininkės, tikslai ir ambicijos?

– Šiuo metu ypač domiuosi darnių pakrančių kūrimu ir vertinimu, kuris mano akyse neapsiriboja tik neigiamo poveikio aplinkai mažinimu. Manau, kad tai yra pasaulinė iniciatyva, kuri apima ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei juos sujungia į vieną idėją, kuri gali padėti suteikti tokias pačias galimybes, kurias turime dabar ir mūsų ateities kartoms.

Projekto pabaigoje tikiuosi pasiekti savo tyrimų tikslus ir tęsti savo mokslinę veiklą naujuose projektuose ar dirbti tarptautinėse organizacijose. Noriu dalyvauti priimant jūrų ir pakrančių darnaus valdymo sprendimus.

Aistra knygoms ir muzikai

– Kas tau suteikia įkvėpimo, idėjų?

– Knygos. Nors ir laiko mažai, bet džiaugiuosi laisvą minutę galėdama į rankas paimti psichologinę ar filosofinę knygą. Vienas iš mano mėgstamiausių – prancūzų-alžyriečių kilmės rašytojas Alberas Kamiu. Padrąsinimo ir išminties taip pat semiuosi iš Šventojo Rašto.

– Kokiomis kitomis sritimis domiesi? Kaip leidi laisvalaikį?

– Didelę dalį mano širdies užima muzika. Dainuoju visur: vairuodama, duše, gamindama maistą. Kartais eidama gatvėje pastebiu, kad žmonės žiūri į mane keistai, o kartais tiesiog nusišypso dėl galbūt patinkančios mano niūnuojamos melodijos.

Taip pat naujas atradimas Vokietijoje – pradėjau lankyti lindy hop‘o stiliaus šokių pamokas. Tai nuostabus atsipalaidavimas, kuris lavina atmintį. Man artimas ir sportas: vakar dviračių sezoną atidariau miško takeliu jūros link.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių