Mokslo šviesa Endriejavą gaubia trečią šimtmetį
Endriejavo vidurinė mokykla atšventė 210-ąjį jubiliejinį gimtadienį. Daugiau nei prieš du amžius miestelyje atsiradusi mokslo šviesa iki pat šiandien buria visą bendruomenę – nuo darželinukų iki šio krašto istorijos amžininkų. Pasidžiaugti jaunąją seniūnijos kartą ugdančios įstaigos švente trečiadienį gausiai rinkosi mokinių tėvai, buvę auklėtiniai. O uždainavus baigiamąją koncerto dainą skirstytis nenorėjo ne tik svečiai, bet ir į dangų turėję pakilti baltieji balandžiai.
Taps pagrindine
Prieš 56-erius metus pirmąją abiturientų laidą išleidusi mokykla šiandien istorijos ratą suka atgal. Mažėjantis mokinių skaičius jau 2015-ųjų rugsėjo pirmąją čia bekvies 1–10 klasių mokinius. Mokyklos direktorė Vilma Ugintienė apgailestavo, kad tokią reformą prišaukė mažėjantis mokinių skaičius žemesnėse klasėse. Esą akivaizdu, kad iš jų ateityje nebūtų pavykę komplektuoti aukštesnių klasių po 15 mokinių.
Ką tik pasibaigusiais mokslo metais Endriejave buvo ugdomi 159 mokiniai (1–4 kl. – 52; 5–10 kl. – 78; 11–12 kl. – 29 mokiniai). Ikimokyklinėse ir priešmokyklinėje grupėse ugdomi 45 mažieji endriejaviškiai.
12-os abiturientų laidą šiemet išleidžianti mokykla jubiliejiniame renginyje turbūt tik jiems ir leido atsipūsti. Koncerte pasirodė gabūs ir iškalbingi vyresnieji, dainavo, šoko ir patys mažiausieji. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius vėliau prasitarė, kad veikiausiai dėl to mažų miestelių mokyklų šventės ir yra išskirtinės. „Dėl šventės išgyvena kiekvienas joje esantis, o užduotį turi ir dėl to svarbūs jaučiasi visi – nuo pačių mažiausiųjų. Šventė tikrai ne dėl pliusiuko“, – bendruomeniškumu pasidžiaugė A. Petravičius, endriejaviškius sveikinęs kartu su 
Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite.
Šiuolaikinė mokykla irgi traukia
Endriejave moksleiviją ugdo 33 pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai, iš jų tik 3 vyrai. Jubiliejinis renginys į mokyklą sugrįžti pakvietė ir buvusius vadovus. Tris dešimtmečius mokyklai vadovavęs endriejaviškis Antanas Žemgulis pripažino, kad naujaisiais laikais mokykloje dirbti būtų kur kas įdomiau: „Man teko dirbti prie Tarybų Sąjungos valdžios, tad buvo kitokia atmosfera, kiti reikalavimai, daug laiko skyrėme ideologijai. Negalėjome užimti mokinių tuo, ko galbūt iš tikro reikėjo juos ugdant.“
Nepriklausomybės aušroje mokyklai vadovavusi Rita Elena Čelkienė pastebėjo, kad šiuolaikinėse mokyklose mokiniai jaučiasi didesni šeimininkai. Tačiau tokių permainų nekritikavo.
Malonumą sugrįžti į savąją mokyklą jaučia ir dabartiniai studentai. Štai buvusi mokyklos prezidentė, būsima anglų filologė Diana Ašmontaitė patikino, kad tais retais kartais, kuomet iš sostinės grįžta į Endriejavą, ypač malonu keliais žodžiais apsikeisti su buvusiais mokytojais, auklėtoja. „Savo mokyklai ateityje visgi linkėčiau vėl tapti vidurine ir visada turėti talentingų vaikų“, – sakė Diana. Mokyklos bendruomenė sveikinimų sulaukė ir iš už Atlanto gyvenančių buvusių moksleivių.
Iš istorijos puslapių
- Endriejavo mokyklos istorija skaičiuojama nuo 1804 metų, kai buvo įsteigta parapinės mokyklos klasė. Joje iš pradžių mokyti trys vaikai. 1865 m. ji tapo Liaudies mokykla, tačiau savo patalpų neturėjo – nuomodavo iš privačių asmenų. Vaikams buvo privalu baigti 4 skyrius, juos ugdė vienas mokytojas.
- Po pirmojo pasaulinio karo mokyklai buvo pastatytas medinis dviejų aukštų pastatas. Mokiniams buvo skirtos 5 klasės, salė. Tame pačiame pastate gyveno ir mokytojai. Tačiau pastatas buvo susprogdintas 1944 m., atsitraukiant vokiečių kariuomenei.
- Po Antrojo pasaulinio karo mokykla įsikūrė Savivaldybės pastate. Mokinių skaičius augo, 1948 m. mokykloje mokėsi 128 mokiniai. Tais pačiais metais mokykla buvo perorganizuota į septynmetę mokyklą, vėliau išaugo į vidurinę. 1958 m. mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida.
