Mokykloje – nepakankamai žinių apie finansus

Mažiausiai mokykloje žinių apie finansus Baltijos šalyse įgyja lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apie finansus iš nuomonės formuotojų labiau sužino jaunesnių amžiaus grupių respondentai, tiesa, daugiausia šiuo informacijos šaltiniu taip pat naudojasi estai.
Daugiausia finansinio raštingumo žinių, kaip rodo apklausos rezultatai, suteikiama šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc. estų respondentų). Kad daugiausia žinių apie finansus įgijo būtent mokykloje, nurodė 16 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Kituose mokymuose ar paskaitose įgiję žinių teigia 33 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų apklaustųjų.
„Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės teigimu, mokyklos ir šeimos vaidmuo, suteikiant žinių apie finansus – esminis.
„Šeima ir mokykla yra dvi bene esminę įtaką mūsų suvokimui apie pasaulį darančios bendruomenės. Šeimoje galime išmokti praktiškai elgtis su pinigais – sudaryti mėnesio biudžetą, sekti šeimos išlaidas, mokytis atsakingai elgtis su gautais kišenpinigiais, taupyti. Mokykloje galime gilintis į kiek sudėtingesnius finansinius reiškinius ir terminus, išmokti atpažinti ir apsisaugoti nuo finansinių apgavysčių. Geriausio rezultato galime pasiekti, kai šios dvi patirtys susilieja – šeimoje aptariame mokykloje išmoktus dalykus, o mokykloje dalijamės asmeninio gyvenimo pavyzdžiais“, – pastebi R. Ežerskienė.
Anot jos, apklausos rezultatai, rodantys, jog daugiausia mokykloje finansinių žinių gauna estai, nestebina, nes Estija jau seniai garsėja savo aukštu finansinio švietimo lygiu.

Pagal pranešimą spaudai