Moliniai stebuklai Pjaulių krautuvėlėje

Seniai besidominti amatais tautodailininkė Vilija Miškinytė-Kuzminskienė savo sodyboje Pjauliuose, Priekulės seniūnijoje, įkūrė dovanų ir kūrybos namus. Čia ji savo menines idėjas paverčia apčiuopiamais objektais. Pastaruoju metu tautodailininkę užvaldė molis – savo patirtimi dalijasi su kitais, skatindama atrasti gebėjimus savyje.

Alsuoja kūrybinė dvasia
Netoli Drevernos, Pjaulių kaime, prie kelio sodyboje prisišliejusi dovanų krautuvėlė neretai sustabdo riedančius pro šalį. Argi ne smalsu pažvelgti, ką pamaryje, atokiau nuo gyvenvietės, žmonės gali pasiūlyti. Užsukusieji čia pajaučia kūrybinę dvasią – jeigu nenusiperka išskirtinio mielo daikčiuko, tai bent pasigroži su meile, kruopščiai sukurtais eksponatais.
Amatais besidominti jos šeimininkė V. Miškinytė-Kuzminskienė čia eksponuoja savo rankomis iš natūralių medžiagų sukurtus originalius gaminius – „štampuotų“ pramoniniu būdu, sintetinių, čia nereikia ieškoti. Kūrybine gyslele apdovanota moteris išbandė įvairias technologijas. Kadaise buvo atradusi vilnos vėlimą – ant mezginio iš vilnos vėlė meniškus raštus. Ir dabar gali pamatyti jos gaminių – kepurių, drabužių, paveikslų iš vilnos ir šilko. Iš lino nupintus interjero aksesuarus gamtos motyvais, sapnų gaudykles primenančius kūrinius V. Miškinytė-Kuzminskienė pernai eksponavo Klaipėdos regiono tautodailininkų parodoje „Aukso vainikas“.
Užvaldė keramika
Pastaruoju laiku ji atrado molį – galimybė savo idėjas paversti apčiuopiamais objektais, kurie skirtingų formų, džiugina tautodailininkę. Vienodų keraminių dirbinių krautuvėlėje veltui ieškotum. „Molis manęs klauso – išmokau ji valdyti“, – šypsojosi Vilija.
Tautodailininkė patenkinta, kad amatininkų gildijos „Lamata“ vadovė Edita Nurmi pastebėjo ją ir pakvietė įsijungti į veiklą. „Mane įsuko – Drevernoje vedžiau molio terapijas“, – atskleidė V. Miškinytė-Kuzminskienė.
Vėliau Priekulės MKC pasiūlė jai Drevernos skyriuje organizuoti keramikos edukacijas – užsiėmimai prasidėjo šį rudenį. „Pirmadienio vakarais čia renkasi žmonės. Smagu, kad jie gali susiburti, gali atrasti save. Atvyksta ir tokių, kurie nėra prisilietę prie molio. Mokau su juo pirma susidraugauti, pajausti. Supažindinu, kaip su juo dirbti, ir ko nedaryti. Drąsinu, kad reikia pradėti bandyti. Man patinka su žmonėmis dalintis patirtimi, – kalbėjo pašnekovė. – Tarp užsiėmimo lankytojų ir tie, kurie čia nori tik pabūti, pasidairyti. Tačiau kiti išbando molį – nori patys kažką pasigaminti. Juk artėja Kalėdos, pradėsime ieškoti dovanų, betgi šilčiausia, nuoširdžiausia – paties sukurta.“
Skatina pasigaminti dovanėlę
Šioje dovanų krautuvėlėje irgi galima išsirinkti įdomią rankomis padarytą, širdies šiluma sušildytą dovanėlę. Ypač didelis keramikos dirbinių pasirinkimas. Čia žmonės turi galimybę ne tik išsirinkti patikusį kūrinį, bet ir patys mokytis lipdyti iš molio per formą išreiškiant savo mintis, gaminti smilkalus, pinti sapnų gaudykles ir kita.
V. Miškinytė-Kuzminskienė prisipažino, kad ji nuolat namuose kuria, kažką veikia – jeigu ne molį minko ieškodama užburiančios formos, tai gamina smilkalus ar kuria papuošalus. Ji aktyviai dalyvauja Drevernos bendruomenės gyvenime, renginiuose ir pati juos organizuoja.
Virginija LAPIENĖ