Muzikos ritmą gargždiškiai jaučia ir ant tatamio

Susikaupimas, ištvermė ir daug sunkaus darbo – toks kelias veda Gargždų muzikos mokykloje ir karatė kiokušin „Tensho“ klube valią ir gebėjimus ugdančius Augustę ir Renaldą MONSTAVIČIUS. „Vaivorykštės“ gimnazijoje besimokanti Augustė ir „Kranto“ progimnazijoje – Renaldas neskaičiuoja po pamokų praleistų valandų ant tatamio, bet gyvenimo neįsivaizduoja ir be kito pomėgio – muzikavimo.

Karatė nuo mažens
Tėvų pavyzdys vaikams gali būti užkrečiantis. Vaikai dažnai pildo tėvų svajones. Kad šios ne kartą girdėtos frazės nėra tuščios, patvirtina Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistė A. Monstavičiūtė. „Jaunystėje tėtis lankė karatė treniruotes ir turėjo oranžinį diržą (dabar jau turi rudą). Kartą jis parodė vieną karatė judesį, ir aš užsimaniau išmokti. Tad tėtis mane nuvedė į karatė kiokušin treniruotes“, – prisiminė Augustė. 9-erių mergaitei pirmoje treniruotėje buvę labai baisu – nauja vieta, nauji vaikai. Tačiau su jais susidraugavusi pasijuto puikiai. Kaip ir dabar treniruotės vyko „Minijos“ progimnazijoje. „Tensho“ klubo vadovo Dariaus Glodenio treniruotes lankė apie 20–25 vaikai. „Kai pradėjau treniruotis, iš paskos tempiau ir brolį. Visas kombinacijas darėme kartu. Jis ne tiek norėjo užsiimti, kiek aš“, – šalia brolio šelmiškai šypsojosi Augustė.
Renaldą tėtis į karatė kiokušin treniruotes atvedė 6-erių. Tada ir Augustei, ir broliui kilo klausimas, o kodėl tėtis negalėtų sportuoti? Jo ilgai įkalbinėti nereikėjo, tad prieš septynerius metus kiokušino treniruotės Artūrui Monstavičiui irgi tapo aktyvaus laisvalaikio dalimi.
Niekada varžybose nedalyvavęs A. Monstavičius stebi visas, kuriose dalyvauja sūnus ir dukra.

Motyvuoja ir nesėkmės
Įvairiose varžybose pergales vieną po kitos skinantis Renaldas ir pirmoje treniruotėje sakė nejautęs baimės, tačiau viskas buvo nauja. Treniruotės klube vyksta tris kartus per savaitę po pusantros valandos. Varžybos – savaitgaliais ir trunka priklausomai nuo dalyvių skaičiaus. O kur dar kelionės į Vilnių ar kitą miestą laikas?
„Varžybos yra tas varikliukas, kuris skatina lieti prakaitą treniruotėse ir siekti pergalių“, – nedaugžodžiavo Renaldas. Vis dėlto ir jo, ir sesės susižavėjimas karatė kiokušinu vienu metu buvo prislopęs. Tėtis iškėlė vaikams sąlygą – pasirinkti kitą sporto šaką, jei nebenori lankyti karatė treniruočių. Renaldo abejones išsklaidė tėčio patarimas: „Krepšinyje būsi naujokas, o čia jau esi šį bei tą pasiekęs.“ To pakako, kad berniukas nemestų kelio dėl takelio. „Krepšiniui buvau per maža, tinklinio negaliu žaisti, nes turiu saugoti rankas, kadangi groju smuiku, lengvoji atletika netiko, nes nemėgstu bėgioti, tad ir likau toliau treniruotis. Ir nesigailiu, – neslėpė Augustė, vasarą išsilaikiusi egzaminą ir turinti jau rudą diržą. – Labai noriu laimėti Lietuvos čempionatą.“ 16-metė prisipažino, kad motyvuoja pergalės, bet ir pralaimėjimas gali tapti postūmiu siekti tikslo. „Būna, kad pralaimėjus kyla dar stipresnis noras treniruotis. Išėjusi per varžybas ant tatamio pagalvoju, jog galiu laimėti, ir pajuntu, kaip užplūsta adrenalinas“, – sakė Augustė.

Triūsą vainikuoja pergalės
Šiuo metu žalią su ruda juostele diržą turintis Renaldas nuo 2019 metų yra dalyvavęs 13 varžybų ir 12 kartų iškovojęs 1-ąją vietą, vieną kartą – 2-ąją. Svarbiausiais pasiekimais jis laiko pergales Lietuvos kiokušino karatė čempionate pernai ir užpernai, tais pačiais metais Lietuvos kiokušino karatė moksleivių taurės laimėjimą ir ketverius metus iš eilės iškovotą Baltijos taurę.
Augustė Lietuvos kiokušino karatė vaikų čempionate užpernai iškovojo 3-iąją vietą, dvejus metus iš eilės (2021 ir 2022 m.) tapo Lietuvos kiokušino karatė moksleivių taurės, o 2021 m. – ir Baltijos taurės laimėtoja. „Šiose varžybose užlipusi ant tatamio pajutau, kad galiu nugalėti varžovę, kuriai jau du kartus buvau pralaimėjusi“, – prisiminė Augustė, nuo tada kaskart įveikianti šią varžovę.
„Mano pirštinės laimingos, todėl ir sesei skolinu“, – paklaustas apie talismanus ar ritualus nusišypsojo Renaldas. Tad jo pirštinės – ne tik rankų apsauga.
Kiokušin – vienas iš agresyviausių japonų kovos meno karatė stilių, kurį 1964 m. sukūrė Masutatsu Oyama. Kiokušin stilius kitaip dar vadinamas pilno kontakto stiliumi. Vaikai iki 16 metų treniruotėse ir per varžybas dėvi ne tik kimono, bet ir liemenes, kojų, rankų apsaugas, šalmą, pirštines, berniukai – bandažą. Rimtų traumų nei Augustė, nei Renaldas sakė nesantys patyrę.

Būgnai ir smuikas
Karatė kiokušin varžybos vyksta savaitgaliais, dėl to nenukenčia nei gimnazijos, nei progimnazijos lankomumas, nei Augustės ir Renaldo mokslo rezultatai, nors pirmadienis būna sunki diena. „Jaučiasi fizinis nuovargis ir dėl kovų, ir dėl triukšmo, nes į varžybas susirenka po kelis šimtus, o kartais ir tūkstantis dalyvių“, – sakė jaunuoliai. Vasarą jie važiuoja į klubo stovyklas.
Žinia, kad Augustė ir Renaldas nuo tokio pat amžiaus kaip kiokušino treniruotes lanko ir Gargždų muzikos mokyklą, daug ką nustebina. Tačiau jie įsitikinę, kad sugebėjimas susikoncentruoti grojant muzikos instrumentu padeda ir ant tatamio. „Smuiku norėjau groti nuo pat mažens. Krikšto mama padovanojo vaikišką smuiką, kai buvau 4 metų. Paskui tėvai nuvedė į Muzikos mokyklą, nuo trečios klasės groju smuiku“, – žavėdamasi savo mokytoja Vladislava Stalmokiene pasakojo Augustė. Būna, kad pirštinės per treniruotes nutrina iki kraujo rankas, tačiau keturias dienas per savaitę Muzikos mokykloje Augustė vis tiek groja savo mėgstamu instrumentu.
Renaldas būgnais susižavėjo dar nepradėjęs lankyti mokyklos – paruošiamojoje klasėje jau norėjo groti mušamaisiais. Muzikos mokykloje muzikinius gebėjimus jis ugdo nuo 7-erių. Renaldą groti būgnais moko – Mykolas Eiva.
„Gali būti, kad ateitį siesiu su muzika, o karatė liks pomėgis“, – prisipažino Renaldas, grojantis Gargždų muzikos mokyklos ansamblyje „Soloja“, dalyvaujantis konkursuose bei pažįstantis ir šių pergalių skonį.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Nuotr. iš pašnekovų
asmeninio archyvo