Nakvynės namai pajuto žiemą
Kai kuriems benamiams Gargždų socialinių paslaugų centro padalinys nakvynės namai nepatrauklūs. Po Klaipėdos rajoną ir už jo ribų jau spėjo pasklisti kalbos, kad mėgstantieji išlenkti taurelę šioje įstaigoje nepageidaujami. Įsisiūbavus žiemai čia sulaukta įdomaus likimo šąlančiųjų – vienas naktis leido mašinoje, kitas į šaltį išleistas tiesiai iš kalėjimo. Penktadienį čia bebuvo likusios tik dvi laisvos vietos.
Laisvos vietos tirpsta
Prieš dvejus metus atidaryti nakvynės namai Gargžduose apgultį pajautė tik šią savaitę. Anot padalinio vadovės Danguolės Eringienės, pirmadienį situacija dar buvo kitokia – nesulaukta nė vieno gatvėje šalusio asmens. Esą ankstesniais metais prie durų rikiavosi asocialai, kurie tikėjosi šiose patalpose pernakvoti, o dienomis vėl vartoti alkoholį. Kaip žinia, į šią įstaigą grįžti su kvapeliu draudžiama. „Žino, kad negalima gerti, todėl šiemet nesiveržia“, – pirmadienį sakė vadovė. Tądien nakvynės namuose dar buvo 4 laisvos lovos.
Antroje savaitės pusėje benamių padėtis padalinyje pasikeitė. Į socialinius darbuotojus kreipėsi iš kalėjimo grįžęs 54 m. buvęs Vėžaičių seniūnijos gyventojas ir dar vienas 55 m. vyriškis. Pastarasis teigė per šalčius gyvenęs automobilyje. Patikrinę duomenis nakvynės namų darbuotojai įsitikino, kad vyras tikrai neturi gyvenamosios vietos. Kol kas čia jam leista gyventi mėnesį. Anot D. Eringienės, į padalinį penktadienį skambino kelių seniūnijų specialistai, teiravęsi, galbūt yra laisvų vietų. Tad panašu, kad greit personalas vėl sulauks naujų gyventojų.
Dauguma bedalių – vyrai
Gruodį į įstaigą kelią vėl rado ir dar vienas darbuotojams gerai pažįstamas vyras. Pernai jis nakvynės namuose gyveno du mėnesius, o užpernai – gerą mėnesį. Esą galėtų gyventi nuolat, tačiau vis išeina į miestą ir negrįžta ilgiau kaip tris paras. Įstaigos taisyklės dėl tokio „vėlavimo“ asmenį leidžia šalinti iš sąrašų. Neseniai į nakvynės namus grįžo ir kitas vyriškis.
„Organizuojame Kūčių vakarienę ir Velykų popietę. Šioms progoms stengiamės sutaupyti „Maisto banko“ skiriamų produktų, kartais pridedame savų lėšų. Pas gyventojus visuomet apsilanko pats klebonas, taigi jiems tai tikra šventė, kuri jau tapo tradicija“, – pasakojo vadovė D. Eringienė.
Pastarasis turi negalią, tačiau kartu su kitu įstaigos gyventoju tikėjosi integruotis į visuomenę – išsinuomojo po kambarį Gargžduose. Deja, neįgalusis po mėnesio grįžo į nakvynės namus, mat negauna nė 200 eurų pašalpos, o vien už nuomą esą reikėjo mokėti 100 eurų.
Penktadienį nakvynės namuose gyveno 10 vyrų ir 3 moterys. Dauguma – senbuviai, gyvenantys ilgiau kaip pusę metų. Tai maksimalus apsistojimo įstaigoje terminas, tačiau tik formaliai. Jei asmuo nekelia problemų ir dėl objektyvių priežasčių nesusiranda darbo bei gyvenamosios vietos, speciali komisija Savivaldybėje suteikia galimybę jiems toliau likti.
Buityje – ir WiFi ryšys
Nakvynės namų gyventojai nuo antrojo mėnesio įstaigai turi mokėti 20 procentų gaunamų pajamų, kokios jos bebūtų: pašalpa, pensija ar alga. Likusiais pinigais jie disponuoja patys, tad perka maistą, būtinus asmeninius daiktus. Anot D. Eringienės, kone visi gyventojai čia ateina nešini tik mažu ryšulėliu, kuriame nebūna jokio virtuvės rakando. Taigi indus tenka pirkti, kartais jų atneša socialiniai darbuotojai. Įstaigoje yra mikrobangų krosnelė, viryklė, virdulių, neseniai nupirkta orkaitė, tačiau pastarąja kol kas mažai kas naudojasi. D. Eringienė atvira – niekas čia gardžių patiekalų negamina, pasitenkina lengvai paruošiamu sumuštiniu, sriuba ir pan. „Daug dėmesio skiriame asmens higienai. Turime sąrašą, kada kas skalbė drabužius, kada maudėsi duše. Beje, maudytis prašome kartą per dieną, nors su kai kuriais žmonėmis dėl to labai sunku susitarti“, – užsiminė vadovė. Yra bandančių įrodyti, kad maudantis kasdien ims luptis oda.
Poilsio kambaryje gyventojai turi muzikinį centrą, televizorių, kompiuterį ir net WiFi interneto ryšį. Kompiuteriu naudotis leidžiama su įstaigos darbuotojų priežiūra.
Atėję iš lauko virtuvių
Nuo pat įstaigos įkurtuvių čia gyvenanti 62 m. Brigita sakė neturinti priekaištų nei darbuotojams, nei buičiai. Buvusi vestuvių šeimininkė būtent per šį darbą pamėgo taurelę. Dabar nakvynės namuose maistą ji ruošia kukliai: kai personalas parveža paprašytų produktų, išsiverda sriubos, košės. Moteris pasakojo gyvenusi su sugyventiniu Lėbartuose, bet šį išsivežė vaikai, o jai teko eiti kone į gatvę. Sūnaus Brigita neaugino nuo dešimties metų, todėl pas ką prisiglausti neturi. Į greta esančius Viliaus Gaigalaičio globos namus moteris negali patekti, mat neatitinka reikalavimų.
Pusmetį nakvynės namuose gyvenantis Kęstutis ir dvejus metus čia besiglaudžiantis Vytas turi pirmos grupės invalidumą. Vieno pajamos siekia 215 eurų, kito – 300 eurų. „Savarankiškai išgyventi neįmanoma. Džiaugiamės, kad galime gyventi čia. Ar sudėtinga nevartoti alkoholio? Kaip tik gerai, kad draudžia. Esam sąžiningi“, – sakė jiedu, o vadovė patikino, kad vyrai išties ne piktybiniai. Kęstutis nakvynės namuose esą atsidūrė po to, kai buvo išprašytas iš dukterėčios namų. Vytas užsiminė gyvenęs nešildomoje lauko virtuvėje su lauko tualetu, tad šilti ir šviesūs nakvynės namai – tarsi rojus. Yra ir kitų panašių pavyzdžių. Viena moteris susirado darbą, tačiau gauna minimalią algą, taigi kol kas glaudžiasi valdiškoje įstaigoje.
Jauniausias gyventojas – 46-erių kretingališkis Rimas. Pernai jauniausia nakvynės namų gyventoja buvo devyniolikmetė. Ji, kaip ir kita 31 m. moteris, turėjo psichinę negalią. Čia kurį laiką gyveno ir 34-erių Adomas, kurį neseniai rodė bene visos televizijos žinios – uostamiestyje asocialus vyras kelias dienas praleido užverstas žemėmis ir per stebuklą liko gyvas. Anot D. Eringienės, įstaigoje vyras nesiryžo mesti žalingų įpročių.
Per 2015 m. čia gyveno 26 asmenys, aštuoniems iš jų pavyko grįžti į savarankišką gyvenimą. Per dvejus metus personalą pasiekė žinios, kad 7 buvę gyventojai mirė.
- Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė informavo, kad 2015 m. nakvynės namų išlaikymui Klaipėdos rajono savivaldybė buvo numačiusi 94 tūkst. eurų. Vienos vietos išlaikymas per mėnesį atsieina 519 eurų. Gyventojai kas mėnesį moka po 20 procentų nuo savo pajamų, tad pernai iš jų surinkta 3 200 eurų, kurie pervesti į Savivaldybės biudžetą.
