Nakvynės namuose laisvų vietų nebūna

Nakvynės namų padalinio vadovė D. Eringienė: „Mes gerbiame savo klientus, bet reikia laikytis nustatytos tvarkos, neapgaudinėti darbuotojų.“

Gargždų socialinių paslaugų centro Nakvynės namuose tuščios vietos nebūna – čia prisiglaudžia pastogę praradusieji. Per devynerius metus nuo įsikūrimo pradžios šia paslauga pasinaudojo 106 žmonės. Porą metų teikiama ir vienos nakties apnak­vindinimo paslauga, kurios prireikė 29 asmenims. Rajono Savivaldybė pernai skyrė 202,1 tūkst. Eur Nakvynės namų išlaikymui, kuris kasmet brangsta.


Nuslepia „juodąsias skyles“
Prie Nakvynės namų ant suolelio pasitiko riebus rainis. Atsistojo, miauktelėjo, matyt, tikėdamasis dėmesio, kuriuo jį čia visi lepina. Užsiauginę mažą kačiuką šių namų gyventojai kelerius metus jį glosto, šnekina, šeria. Rainis – paguoda, švelnumas, o gal ir asociacija su prarastų savo namų šiluma. Numylėtiniam katinui tai nuolatinė gyvenamoji vieta, nors kartais šis iškeliauja kelioms dienoms. Bet sugrįžta – ir jokių priekaištų.
Nakvynės namuose prieg­lobstį radusiems žmonėms už tokį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą gresia išvarymas. Griežti reikalavimai bent laikinai pristabdo jų žalingus įpročius. Pastogę praradusieji stengiasi prisitaikyti, tvardytis. Didžiulis išbandymas priklausomybių varginamiems žmonėms susilaikyti nuo svaigalų – netikėtai išsiveržia tas demonas. Visgi kai kam pasiseka suvaldyti.
Nuo nakvynės namų įsikūrimo iki šiol paslauga pasinaudojo 106 asmenys: vieni praleido parą, kiti ir iki 8 metų išgyveno. Nakvynės namų padalinio vadovė Danguolė Eringienė prisimena visų istorijas, likimus. „Jie pasakojo apie savo gyvenimą, žinoma, nuslėpdami „juodąsias skyles“. Bet tai žmogiška – galbūt norėdami jas pamiršti išstumia iš atminties, – svarstė ji. – Mes neskirstome žmonių pagal jų praeitį, visus gerbiame. Čia jiems saugu, tvarkinga, niekas nežemina, nepriekaištauja, jeigu tinkamai elgiasi, neperžengia nustatytų ribų.“


Saugiai ir tvarkingai
Nakvynės namuose yra 15 vietų: 6 moterims ir 9 vyrams, bet niekada nebūna laisvos. Čia prisiglaudžia asmenys, neturintys gyvenamosios vietos ir pakankamai pajamų įsigyti ar išsinuomoti būstą. Jie su savo charakteriais, silpnybėmis. Paslauga teikiama socialinės rizikos suaugusiems ir senyviems žmonėms nustačius apgyvendinimo nakvynės namuose poreikį. Šiuo metu jauniausiam gyventojui 19 metų, vyriausiam – 86-eri. „Paslauga labai reikalinga. Nakvynės namai – išsigelbėjimas pastogės netekusiems žmonėms. Čia visi patogumai: virtuvė, dušas, skalbyklės“, – kalbėjo Nakvynės namų vadovė.
Už paslaugą gyventojai moka 20 proc. savo pajamų: vieni porą dešimčių, o kiti ir pusantro šimto eurų. Vieno gyventojo išlaikymas per mėnesį – apie 1 080 eurų. Jis kasmet brangsta. Pernai rajono Savivaldybė skyrė 202,1 tūkst. Eur.
Pastogę praradusieji atvyksta tuščiomis, kartais su duonos kriaukšle kišenėje. Kambaryje skiriama lova, švari patalynė. Jie maitinasi, drabužiais ir batais apsirūpina patys. Nakvynės namuose dirba 11 žmonių, iš jų 8 – individualios priežiūros darbuotojai. Nuolat prie įėjimo budi darbuotojas. Nakvynės namų gyventojai privalo patys susitvarkyti kambariuose, tačiau bendras patalpas tvarko valytoja, dirbanti ne visu etatu. Čia teikiama ir psichologinė pagalba – atvyksta psichologė. Steigiant Nakvynės namus aplinkinių daugiabučių namų gyventojai nerimavo dėl šios kaimynystės, tačiau jokių konfliktų nepasitaikė. Pasak D. Eringienės, čia atėjo dirbti profesionali komanda, turėjusi šio darbo patirties.


Pozityvios istorijos – išimtis
Pasak D. Eringienės, vyrų istorijos panašios: subyrėjus šeimai, po skyrybų jų gyvenimas rieda nuokalnėn, kol atsiduria Nakvynės namuose. Čia prisiglaudžia ir iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys. Visokių likimų žmonės čia randa prieglobstį – ne tik priklausomybių varginami, bet ir dvasinių sutrikimų turintys, apgauti artimųjų.
Pasitaiko pozityvių istorijų. Antai vienas gyventojas sulaukė socialinio būsto, kitai dukra vienoje seniūnijoje nupirko butą. Bet dažniausiai D. Eringienė ruošia dokumentus apsigyventi globos namuose. „Kažkodėl jie nenori, nors aiškini, kad ten nereikia rūpintis maitinimu – viskuo aprūpinti, – stebėjosi pašnekovė. – Apsigyvenę ten sugrįžta padėkoti, jog čia buvę gerai. Ir tai smagu – mes gi stengiamės dėl žmonių.“
Nakvynės namai maisto produktų gauna iš „Maisto banko“. „Rudenį neprisistatę geradariai ūkininkai atvežė bulvių ir kitų daržovių. Kartu su darbuotojais gyventojai tarkavo, spaudė, gamino cepelinus ir išsivirę susėdo prie bendro stalo. Tai ir užimtumas, ir bendrystė“, – kalbėjo D. Eringienė. Prieš porą metų šalia Nakvynės namų įrengus patalpas, teikiama vienos nakties apnakvindinimo paslauga. Žinia apie ją klaidžioja ne tik Klaipėdos rajone. Praėjusią vasarą čia nakvojo du jauni prancūzai, autostopu keliavę po Europą. „Jie labai padėkojo – tarsi už viešbutį“, – sakė pašnekovė. Bėdos prispaustiems blaiviems žmonėms čia leidžiama apsinakvoti 8 valandą vakare iki 8 val. ryto.
D. Eringienė pastebėjo, kad rajone dar trūksta savarankiško gyvenimo namų – ne vienas Nakvynės namų gyventojas ten išeitų.


Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content