Nakvynės namus bedaliai vadina viešbučiu
Prieš metus atidarytuose Gargždų socialinių paslaugų centro Nakvynės namuose gimtadienio šurmulio nebuvo, tačiau kaip ir pernai gyventojai su darbuotojais susėdo prie bendro Kūčių stalo, juos palaimino kunigas. Beveik visos vietos čia užimtos – nuo įsikūrimo pradžios nebuvo tiek gyventojų. Visomis prasmėmis šiltuose namuose įsikūrusieji tvirtino, kad čia jų namai, o kai kam – tai penkių žvaigždučių viešbutis.
Neblaiviems grįžti nevalia
Antrus metus veikiančiuose Nakvynės namuose pasitinka šventiniai ženklai – papuošta eglutė, kabančios girliandos. Iš 15 vietų prieš Kalėdas laisvos belikusios dvi – moterims. Nakvynės namų padalinio vadovė Danguolė Eringienė pasakojo, jog keturi gyvena nuo įsikūrimo pradžios arba truputėlį vėliau apsistoję. Ir šiltuoju metų laiku Nakvynės namai neištuštėjo. Visgi aktyviau ieškoti pastogės benamiai suskato šį rudenį atšalus orams. „Per metus čia niekada nebuvo tuščia, bet ir pilnutėlių kambarių nepasitaikė. Šiuo metu gyvena daugiausia nuo įsikūrimo pradžios“, – pasakojo D. Eringienė. Ji patikslino, jog 5 – darbingo amžiaus, 4 – neįgalūs. Pastogę rado 4 moterys. Jauniausiam gyventojui – 35-eri, vyriausiam – 74-eri metai. Darbingi dieną išeina uždarbiauti, kiti skaito knygas, spaudą, žiūri televizorių.
Gyventojai keičiasi – ne visiems pasiseka prisitaikyti prie Nakvynės namų taisyklių.
„Vieną peržiemojusį teko pašalinti, bet rudenį jis vėl atėjo. Prašė priimti, nes čia jam labai patiko, – pasakojo vadovė. – Visgi praleidęs 28 dienas, jis vėl pažeidė viešąją tvarką: neblaiviems į Nakvynės namus grįžti nevalia.“ O vienas benamis, atgabentas nuo prekybos centro neįgaliojo ratukuose, po mėnesio išsikraustė į išsinuomotą būstą.
Šiuos gyventojus labiausia varžo tai, jog draudžiama atsinešti, vartoti ir laikyti alkoholį ir būti apsvaigusiems. Alkoholis – didžiausia šių bedalių problema.
Atgauna socialinius įgūdžius
Nakvynės namuose jauku, šilta, yra dušas, skalbykla, užimtumo, laisvalaikio kambariai, virtuvėje galima pasigaminti valgį. Ir už paslaugas tereikia mokėti 35 Lt per mėnesį. Beje, apsigyventi čia gali tik jokio nekilnojamojo turto neturintys asmenys.
D. Eringienė prisipažino esanti griežta ir reikli. „Bet su gyventojais pavyksta susišnekėti, įpratinti, kad praustųsi, maudytųsi – mūsų namuose nėra specifinio kvapo“, – sakė ji. Taigi benamiai čia atgauna žmogišką veidą, socialinius įgūdžius – čia sušyla visomis prasmėmis.
D. Eringienė džiaugėsi, kad pavyko sutvarkyti Nakvynės namų aplinką. Anot jos, buvusioje laukymėje ne tik pasodinta dekoratyvinių augalų, vasarą žydėjo gėlės, bet ir sporto aikštelė įrengta. Ir kelias jau sutvarkytas. „Kaip į namus ateiname, – patenkinta kalbėjo D. Eringienė. – Stengiamės tausoti patalpas – viskas tebėra kaip įkurtuvių dieną.“
Vadovė pasakojo, jog čia gyvenama kaip šeimoje – dėmesio netrūksta nė vienam. Ir pasirūpinti tenka kaip šeimos nariu: užregistruoti ar nuvežti pas gydytoją. Neįgaliesiems ji net maisto parvežanti.
Nakvynės namuose dirba 12 darbuotojų. „Atrodo, kad labai daug, betgi kasdien dirbančios valytojos-sandėlininkės – tik 0,75 etato, apskaitininkės – 0,5, psichologės – 0,25, pagalbinio darbininko – 0,25 etato, o 8 socialinio darbuotojo padėjėjai pasikeisdami budi visą parą“, – kalbėjo D. Eringienė.
Laimė – valdiškoje pastogėje
Čia apsigyvenusiųjų gyvenimo istorijos graudžiai panašios. Pasak D. Eringienės, iširus šeimai, silpnesnieji nebeatsispyrė alkoholiui, prarado darbą, namus ir atsidūrė Nakvynės namuose.
„Esu laimingas čia, – šypsodamasis ištarė 65 metų vyras, gruodžio pradžioje iš Kiškėnų, kur dienas leido malkinėje, į Nakvynės namus atėjęs pėsčias. – Nesitikėjau, kad taip susiklostys mano gyvenimas. Baltarusijoje namus pastačiau ir palikau vaikams.“
Nuo kovo mėnesio Nakvynės namuose apsigyvenusi Onutė tvirtino čia radusi namus. „Danguolė – pati geriausia mano viršininkė: vedėja, mamytė, auklė – mažai tokių žmonių. Ji griežta, bet reikia būti griežtai“, – sakė moteris.
„Man čia – 5 žvaigždučių viešbutis, – ištarė Stasys, Nakvynės namuose gyvenantis nuo pat atidarymo pradžios. – Kaip gerai, kad jie yra. Čia šilta, gražu, jauku. Tik gaila, kad ne visi įvertina – kai kuriuos reikia stumti, kad nusimaudytų. Labai geri čia dirba žmonės.“
Stasys gyrė vadovę Danguolę, kuri padaranti daugiau nei priklauso pagal pareigas. Vyras prisipažino, kad drasko širdį dėl to, kas įvyko gyvenime ir teko atsidurti valdiškoje pastogėje. Gatvėje sutikęs Stasį neįtarsi, kad jis – iš Nakvynės namų.
- „Sudėtingose gyvenimo situacijose atsidūrusiems žmonėms reikia padėti. Pagalba reglamentuota įstatymais, kuriuos mes įgyvendiname. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga per mėnesį kainuoja 1 791 Lt. Šiemet išlaikyti Nakvynės namus skirta 321,6 tūkst. Lt. Nakvynės namų gyventojai per metus už paslaugas sumokėjo 6 tūkst. 600 Lt“, – kalbėjo Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė.
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė: „2014 m. nakvynės namų paslaugų prireikė 26 žmonėms. Norint čia apsigyventi, reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją. Patikrinus duomenis ir nustačius šios paslaugos poreikį, siuntimą apsigyventi išduoda Socialinės paramos skyrius. Esant būtinumui (žmogus rastas naktį, ne darbo dieną ir pan.) apgyvendinama nedelsiant, dokumentai sutvarkomi vėliau.“
