Namai, kuriuose dalijamasi ne tik duona, bet ir meile

Paskutinę rudens dieną Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centre – šurmulys, gausa lankytojų kaip prieš 6 metus, įkurtuvių dieną. Į jaukius namus jie kasdien renkasi grupelėmis, susibūrę pagal savo pomėgius, charakterius, čia vaduojasi iš vienatvės ir šią jaukią erdvę vadina antraisiais namais. Centro išlaikymui lėšų skiria Klaipėdos rajono savivaldybė: šiemet – 30 tūkst. eurų, o kitąmet tikimasi gauti 35 tūkst. Eur.

Padėka – Centro įkūrėjui
Penktojo gimtadienio per pandemiją negalėję švęsti šiemet Centro lankytojai ir darbuotojai minėjo šeštąjį. Šv. Andriejaus, parapijos globėjo dieną, šventė prasidėjo Mišiomis, o po to visi susirinko į jaukias patalpas ir susėdo prie suneštinių vaišių stalo.

Šventiškai papuoštoje Endriejavo bažnyčioje Mišias aukojo anksčiau klebono tarnystę čia atlikęs ir nemažai gero parapijos labui nuveikęs kunigas Stanislovas Anužis. Jį pakvietė čia antrus metus klebonaujantis ir Centrui vadovaujantis kunigas Robertas Romanovskis. „Bepigu man dirbti, kai jau viskas padaryta. Reikia visa tai išlaikyti, plėtoti veiklą, daryti kažką naujo“, – kalbėjo klebonas Robertas, per pusantrų metų spėjęs pažinti ir pamilti parapijos žmones.
S. Anužio pastangomis renovavus Endriejavo parapijos klebonijos pastatą, įkūrus jaukią erdvę, socialinės globos dienos centrą, kur renkasi pagyvenę parapijos žmonės, jam vadovauti teko tik metus – buvo iškeltas į kitą parapiją.
Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė padėkojo kunigui Stanislovui, kurio rūpesčiu ir pastangomis miestelio centre išgražėjo pastatas, jame įkurtas Pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centras. Ji prisiminė, kad ne iš karto gauta licencija šio veiklai. „Dabar senjorai turi galimybę susitikti gražioje aplinkoje, turi užimtumą, įdomių veik­lų, išvykų, susitikimų. Jaukios patalpos jiems – tarsi antrieji namai“, – džiaugėsi seniūnė. Kunigams Stanislovui ir Robertui ji įteikė simbolinių dovanų – savo keptos duonos kepalėlių.

Renkasi pagal pomėgius
Centrui vadovaujantis kunigas Robertas kalbėjo, kad lankytojai – skirtingi žmonės, kartais nori bendrauti, o kartais užsisklendžia savyje. „Bet užsidaryti namuose, graužtis vienat­vėje – ne geriausia išeitis. Reikia išeiti į žmones, pabendrauti, pasidžiaugti, pasidalinti savo patirtimi – juk visi tiek jos esate sukaupę. Dienos centras – tam puikiausia vieta“, – įsitikinęs Centro direktorius R. Romanovskis. Jis palinkėjo gražaus, džiugaus buvimo kartu.
Kun. Stanislovas pastebėjo, kad šie lankytojai moka dalintis ne vien duona, bet ir savo meile. Jis atkreipė dėmesį, kad susirinko tik moterys. „O kur lankytojai, su kuriais žaidžiau šachmatais, šaškėmis?“ – teiravosi svečias.
Nelinksmas atsakymas: nuo įkūrimo pradžios ne vieną Centro lankytoją palydėjo į paskutinę kelionę. Antai Adelę mena čia ant sienos dailiai, meniškai jos siuvinėti paveikslai. Amžinybėn iškeliavo Edvardas, Marytė, Irena, Antanina, Ona, Olga…

„Mes meldžiamės už kiekvieną prašydami jam dangaus malonės. Tai mus daro kilnesnius“, – patikino kunigas Robertas. Bet ateina nauji lankytojai – kaimas sensta.
Pasak Centro socialinės darbuotojos Laimos Račkienės, sąraše – 48 lankytojai, tačiau savo pasirinktomis dienomis ateina mažiau. Dauguma – našlės, bet lankosi ir kelios sutuoktinių poros. Lankytojai pasiskirstę grupelėmis pagal pomėgius, charakterius, draugystę. Socia­linei darbuotojai padeda jos padėjėjos Laima Bulvydienė ir Daina Grudzinskienė. Kai kuriuos lankytojus darbuotojos savo automobiliais atsiveža ir parveža į namus.

Sieks išsaugoti ateityje
„Pirmadienis – sporto diena. Ateinu treniruotis – su treneriu mankštinamės. Aš ir mano bendramintės gerai paprakaituojame valandą, – kalbėjo Eugenija Varnelienė. – Labai gera išeiti iš namų ir čia praleisti laiką.“ Jai antrino Valė Stirbienė.

Kiti lankytojai renkasi kitokias veiklas: kuria rankdarbius – neseniai pynė advento vainikus, karpė, gamino snaiges, kuriomis papuošė ne tik savo Centro patalpas, bet ir bažnyčią. Kitiems patinka dainuoti, spręsti mąstymo uždavinius arba užsimiršti maldoje.
Ketvirtadieniais čia lankosi Birutė Ežerskienė. Ji ne tik kuria eiles, bet ir gardžius valgius gamina. „Kai amžinybėn išėjo vyras, aš pradėjau lankytis Centre. Gerai čia: atsipalaiduoji, pasišneki, sužinai kažką naujo, padainuoji“, – dėstė senjorė.
Endriejaviškė našlė Jovita Mikalauskienė lankytis pradėjo rudenį. „Nėra ką veikti namuose, o čia pasiūlo kažkuo užsiimti, antai iš klevo lapų darėme rožytes“, – sakė ji.
„Puiku, kad yra šie namai: kur Endriejavo žmogui nueiti? – retoriškai ištarė Zita Mačiulienė, viena iš pirmųjų lankytojų. – Važiuojame į ekskursijas, atlaidus kitose parapijose, koncertus – labai smagu. Reikia stengtis išsaugoti Centrą – tegul jis ilgai gyvuoja.“

L. Račkienė menininke vadino lankytoją Stefą Ložienę – energingą, veiklią, kūrybinių gebėjimų nestokojančią rudgalviškę. Per šią gimtadienio šventę ji pasišovė dalyviams surengti nuotaikingą viktoriną-loteriją. Ilgai suko galvas susirinkusieji, bet atsakyti į suktus, gudrius jos klausimus ne visiems pasisekė. Nė nepastebėjo senjorai, kaip greitai tądien prabėgo laikas.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.