Nauja įranga padėjo išgelbėti žmogų ir namą
Šiemet Klaipėdos rajone įsiplieskė mažiau gaisrų nei ankstesniais metais. Šiuo atžvilgiu saugiausios Judrėnų, Endriejavo seniūnijos. Gargždų PGT ir rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai gelbėtojai, sulaukę šiuolaikiškos gelbėjimo įrangos, gaisrų gesinti vyksta labiau pasitikėdami, kad pavyks išgelbėti žmones ir jų turtą.
Daugiausia nelaimių – sodininkų bendrijose
Per 10 mėnesių Gargždų PGT užregistruoti 174 gaisrai, įsiplieskę rajone, – 5,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet 34 gyvenamuosiuose namuose siautėjo ugnis, iš jų 15 kartų teko gesinti degančius suodžius. Atvėsus orams intensyviai kūrenamos krosnys, todėl gyventojus, neišsivaliusius dūmtraukių, turi nuolat persekioti mintis apie galimą gaisrą. Jau šį rudenį ugniagesiams teko kelis kartus gesinti kaminuose besiplaikstančias liepsnas.
Beje, šiemet ugnis niokojo 18 ūkinių pastatų, tiek pat transporto priemonių. Gaisras įsiplieskė penkiuose šiukšlių konteineriuose (pernai 14-oje). Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, ne visi gyventojai suvokia, jog pelenų negalima pilti į atliekų konteinerius, nors apie tai skelbia užrašas ant jų.
Mažiausiai gaisrų – Judrėnų seniūnijoje: kasmet įsiplieskia tik 1–2. Šiemet spalio mėnesį čia užsidegė kombainas. A. Armalio teigimu, tai viena saugiausių seniūnijų, kaip ir Endriejavo, kur kilo 3 gaisrai.
Gargždų seniūnijoje šiemet užregistruotas 21 gaisras. Daugiausia jų – Priekulės seniūnijoje: 42, vien Dituvos sodininkų bendrijų teritorijose – 24. „Tai daugiau nei visoje Dovilų seniūnijoje, kurioje šiais metais kilo 23“, – palygino pareigūnas.
Pirmoji – endriejaviškių komanda
Lapkričio 5 d. rytą Ližiuose, Dievupio g., užsidegė gyvenamasis namas. Pirmoji atskubėjo rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Endriejavo komanda. Pasak A. Armalio, jie buvo neseniai apsirūpinę kvėpavimo aparatais ir galėjo dirbti kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis. Taigi per 7 minutes atriedėję ugniagesiai Nerijus Visagorskis ir Algis Grevys iš karto įėjo į uždūmintas patalpas, kur buvo sunkiai vaikštanti garbaus amžiaus gyventoja, ir ją išvedė į lauką, be to, išnešė dujų balioną. Mediniame, plytomis apmūrytame pastate įsiplieskusį gaisrą ugniagesiai operatyviai užgesino. Beje, jis kilo nuo kietojo kuro katilo dūmtraukio perkaitus ir užsidegus medinei sijai. Laimei, gaisras buvo laiku pastebėtas. „Prieš kelias dienas mūsų tarnyba buvo įsigijusi termovizorių – šia elektronine įranga galėjome nustatyti, kur padidėjusi temperatūra – nereikėjo plačiai ardyti namo, kaip antai Skomantuose gesindami užsidegusį namą išardėme visas patalpas“, – dėstė A. Armalis. Taigi išvengta didesnių gaisro nuostolių.
Atsakingi už gyventojų saugą
Rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Stanislovo Virbausko teigimu, šį rugsėjį apsirūpino kvėpavimo aparatais – visos komandos gavo po du komplektus, kompresorių balionui pildyti. „Kvėpavimo aparatai, kaip ir kita gelbėjimo įranga, ugniagesių komandai būtina, kad nelaimės vietoje suteiktų maksimalią pagalbą. Ližiuose kilus gaisrui pavyko išsaugoti namą ir žmogaus gyvybę – tai įrodo, kad ugniagesiai turi būti aprūpinti reikalinga gelbėjimo įranga, nesvarbu, kiek ji bekainuotų, – tvirtino S. Virbauskas. – Savivaldybės finansinė pagalba būtina stiprinant Priešgaisrinę tarnybą, nes ji atsakinga už rajono gyventojų civilinę ir priešgaisrinę saugą.“
Rajono Savivaldybės priešgaisrinei tarnybai pradėjus vadovauti šiam vadovui, ugniagesių komandose pagerėjo darbo sąlygos – jie aprūpinami šiuolaikiška gelbėjimo įranga, dalyvauja mokymuose. Siekiant išvengti nelaimių atlieka prevencinį darbą. Kartu su Gargždų PGT pareigūnais lankosi gyventojų būstuose ir pataria, kaip saugiai pradėti šildymo sezoną, patikrina, ar tvarkingos krosnys ir kietojo kuro katilai, ar išvalyti kaminai, tvarkinga elektros instaliacija. „Prevencinėse akcijose dalyvauja ir seniūnijų socialiniai darbuotojai“, – sakė S. Virbauskas.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
