Nelegalai skriaudžia ne tik save

Pirmąjį pusmetį Vėžaičių seniūnijoje buvo 171 pašalpų gavėjas – gerokai mažiau nei ankstesniais metais. „Suporavome sugyventinius, padėjome nustatyti tėvystę vaikams. Aišku, atsirado daugiau darbo vietų. Mūsų seniūnijoje jų yra – sunkiau įsidarbinti tik moterims“, – kalbėjo S. Grykšienė.

Rajono seniūnijose mažėja pašalpų gavėjų, nes socialiniai darbuotojai rūpestingai tikrina jų pateiktus duomenis, įvertina, ar gali gauti paramą. Tačiau stebina ir piktina, kad nemažai žmonių, dirbdami „pogrindyje“, nemokėdami mokesčių, siekia gauti vargstantiesiems skirtą pašalpą, nemokamą maitinimą vaikams ir kitą paramą.

Kodėl reikia išlaikyti?

Seniūnijų darbuotojams tenka tikrinti pašalpų prašytojų duomenis, ar šie neslepia savo darbo ir uždarbio. Tai nesudėtinga, nes čia žmonės vieni kitus gerai pažįsta ir informuoja, kam nepriklauso parama. Pastaraisiais metais žymiai sumažėjo pašalpų gavėjų.

Liepą į seniūnijų socialinius darbuotojus pradėjo kreiptis tėvai dėl nemokamo vaikų maitinimo ir paramos mokinio reikmėms įsigyti. Šiemet ji padidinta nuo 45,6 euro iki 57 eurų.

„Pirmiausia atskubėjo tie, kurie dirba nelegaliai“, – pastebėjo Vėžaičių seniūnijos specialistė Stasė Grykšienė.

Dviejų vaikų mamos, atėjusios dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmėms įsigyti, ji paprašė dokumentų. „Aš neturiu pažymos, nes mano vyras dirba nelegaliai. Jeigu dirbtų legaliai, žiemą neišgyventume“, – atvirai pasakojo jauna moteris.

S. Grykšienė žinojo, kad šios vyras – graibstomas meistras, ir darbo visuomet turi. Socialinė parama šeimai – tik priedas prie nelegalaus atlygio.

Pašnekovė apgailestavo, jog neretai kritiškose situacijose atsiduria emigrantai. Ji pasakojo, kad į Vėžaičių seniūniją kreipėsi iš užsienio grįžusi moteris. Emigrantė aiškino, jog dirbo nelegaliai. Jai nustatyta onkologinė liga, o darbo stažo neturi. Vaikui reikia nemokamo maitinimo mokykloje, mama nori, kad jis nemokamai lankytų muzikos mokyklą.

Pasak specialistės, nemažai pasiligojusių žmonių, neturinčių darbo stažo, kreipiasi į seniūniją pagalbos. „Didžiuojuosi turėdama 43 metus darbo stažo. Mano tėvai sakydavo, kad žmogus arba dirba, arba mokosi, – dėstė ji. – Neturime teisės auklėti žmones, kad gyvena neteisingai. Visgi kalbamės, kodėl jie neatsakingai elgiasi dirbdami nelegaliai, nemoka mokesčių nei „Sodrai“, nei sveikatos draudimo? Kodėl dirbantieji, mokantys mokesčius, turi juos išlaikyti?“

Sunkiai suduria galą su galu sąžiningieji

S. Grykšienė negalėjo atsistebėti šią vasarą prie traktoriaus vairo išvydusi 10 klasių baigusį moksleivį. Jo mama paaiškino, kad sūnus dirba pas ūkininką ir jau nebegrįš į mokyklą. Taigi dirbs nelegaliai. „Skaudu, kai tėvai tokie abejingi ir sau, ir vaikams. Juk tiek nelaimių įvyksta ir statybose, ir ūkininkų ūkiuose. Kas gali garantuoti, jog šiam vaikinui viskas bus gerai?“ – retoriškai klausė specialistė.

Ji gailisi žmonių, kurie stengiasi, bet negali gauti paramos, nes dirba legaliai. Jų pajamos vos didesnės už valstybės remiamas. „Jie neprašo pagalbos, kartais patys pasiūlome daugiavaikėms šeimoms, – kalbėjo specialistė. – Neviršydami dviejų valstybės remiamų (204 eurų) dydžių, išimties tvarka skiriame vaikams nemokamą maitinimą.“

Visuomenei būtų geriau

Pirmąjį pusmetį Vėžaičių seniūnijoje buvo 171 pašalpų gavėjas – gerokai mažiau nei ankstesniais metais. „Suporavome sugyventinius, padėjome nustatyti tėvystę vaikams. Aišku, atsirado daugiau darbo vietų. Mūsų seniūnijoje jų yra – sunkiau įsidarbinti tik moterims“, – kalbėjo S. Grykšienė.

Bet ji pastebėjo, kad daug metų Darbo biržoje besiregistruojantys žmonės nebenori dirbti. Šiemet Vėžaičių seniūnijoje viešuosius darbus galėjo dirbti 18 bedarbių. Rajono Savivaldybė skyrė lėšų dar dviem sezoniniams darbininkams. „Bet trūksta norinčiųjų dirbti, – neatsistebėjo specialistė. – Keturių vaikų tėvas, padirbėjęs porą savaičių, pasakė norįs įsidarbinti įmonėje legaliai. Tačiau jis to nepadarė iki šiol.“

Apsilankiusi kitoje 4 vaikų sunkiai besiverčiančioje šeimoje, tėvui pasiūlė terminuotą sezoninį darbą seniūnijoje. Tačiau nepadirbęs nė dviejų savaičių atsisakė. Jis sėkmingai meistrauja namuose. Nelegaliai.

Pasak S. Grykšienės, daugiausia žmonių nelegaliai dirba miško darbus, privačiose statybose, nelegalios būna auklės.

„Jeigu visi dirbtų legaliai ir mokėtų mokesčius, visuomenei būtų geriau. Nereikėtų piktintis, kad per mažos išmokos, – samprotavo pašnekovė. – Tačiau žmonės nesistengia legaliai įsidarbinti. Dalis – dėl savo skolų, nes antstoliai siekia išieškoti jas. Vyresni daug metų registruojasi Darbo biržoje, tačiau jiems per sunku kažkur važiuoti dirbti.“

S. Grykšienės teigimu, kai kurie žmonės, su jais pasikalbėjus apie nelegalaus darbo pasek­mes, įsigyja verslo liudijimus.

Komentaras

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė:

  – Nelegalus darbas yra pavojingas pirmiausia socialinių garantijų požiūriu – įvykus nelaimingam atsitikimui, susižalojus ar tapus nedarbingam sunku bus išsireikalauti žalos atlyginimą, neįgalumo ar senatvės pensija bus pati mažiausia (nes dirbant nelegaliai nekaupiamas darbo stažas). Ir susirgus už gydymą gali tekti susimokėti.

  Vertybiniu požiūriu tai ypatingai netoleruotinas ir smerktinas reiškinys – juk nemokėdami mokesčių valstybei negauname ir tinkamų paslaugų, patogios infrastruktūros, kt. Kitaip tariant, nelegaliai dirbantis sūnus negali tikėtis geros priežiūros savo nusenusiai motinai – nesurinkdama lėšų mokesčių pavidalu valstybė negali teikti aukštos kokybės socialinių paslaugų.

  Ir tai, beje, yra vagystė iš kitų, sąžiningai mokesčius mokančiųjų, kuriems ši našta nuolat tik didėja. Taigi tas tylus palaikymas – „Juk ne nuo žmogaus, nuo valstybės vagia“ – yra absurdiška saviapgaulė. Vagiama nuo mūsų visų.

  Valstybinė darbo inspekcija Socialinės paramos skyriui nuolat teikia informaciją apie išaiškintus nelegaliai dirbančius asmenis, tačiau per keletą metų pasitaikė vos keli atvejai, kai tarp jų buvo gaunančių ir socialinę paramą, kuri jiems buvo nedelsiant sustabdyta arba nepradėta teikti. Galiu pasidžiaugti, kad nelegalaus darbo socialiniai darbuotojai netoleruoja, tokius paramos prašytojus pažįsta ir atmeta jų prašymus. Žinoma, nepersekiojame uogaujančių ir grybaujančių – juk tai laikinos ir nedidukės pajamos, žmogus negali iš jų pragyventi.

  Manyčiau, kad socialine parama atseit „teisėtai“ labiau piktnaudžiauja ne nelegaliai dirbantys, o tikruosius atlyginimus (su darbdavių pagalba) slepiantys asmenys. Matai, kad gyvena ne pagal pajamas, o teisiškai negali padaryti nieko – atlyginimas minimalus ir oficialus, o kiek atseikėta „vokelyje“?

  Apstulbau, atsitiktinai sužinojusi, kiek kartais uždirba „nelegalai“ – būna, kad jų pajamos siekia 3 000 eurų per mėnesį! Kiek mokesčių neteko valstybė?

• Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, patikrinus gautus pranešimus, kas penktame ūkio subjekte nustatomas nelegalus darbas. Žmonės dirba pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Dirba be darbo sutarties ir nepranešę „Sodrai“ arba neįregistravę individualios veiklos.
• Nelegalai kenkia sau – mažindami pensijos dydį (ji priklauso nuo darbo stažo ir darbo užmokesčio), ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju likdami be socialinių garantijų, tai yra negaudami pajamų, mokamų medicinos paslaugų ir kita.
• Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu: kiek sumokama mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visuomenė. Štai kodėl pykstame dėl medicinos, švietimo, transporto, socialinės rūpybos ir kitų paslaugų stygiaus ar nepakankamos jų kokybės. Taigi apgauname savo kuriamą valstybę.