Nepersistenkime

Ar pirmokui reikalingas mobilusis telefonas? Tokį klausimą uždaviau populiariame socialiniame tinklalapyje: norėjau sužinoti vyraujančias Gargždų mamyčių nuomones. Akimirksniu pradėjo plūsti komentarai – vos spėjau skaityti. Mamų mažuma kategoriškai pareiškė, jog mobilieji blaško dėmesį, tad jų nepirko ir nepirks, kitos tvirtino, kad tai naudinga susisiekimo priemonė, kuria naudojasi kone 90 proc. pirmokų. Kokį pirkti telefoną – paprastą ar išmanųjį – esą tėvų apsisprendimas.

Niekam ne paslaptis, kad dalis pirmokėlių į mokyklas yra išlydimi su moderniausiais išmaniaisiais telefonais. Nieko čia blogo, jei galimybės leidžia. Bėda ta, kad yra tėvų, kurie ima išmaniuosius telefonus išsimokėtinai, kad tik jų atžalai nereiktų raudonuoti prieš bendraamžius dėl seno ir neva plytą primenančio telefono. Nepersistenkime. Kiekvienas vaikas yra išskirtinis ir nepakartojamas, tačiau ne dėl savo modernaus telefono ir ne dėl surinktos puponautų kolekcijos. Žymiai svarbesnės yra charakterio savybės ir talentai. Užuot apipylę vaikus daiktais, auginkime jų asmenybes. O bendraamžiai, jei norės, visada ras, iš ko pasišaipyti. Jei ne iš seno telefono, tai iš violetinės spalvos megztuko.

Nupirkę vaikui telefoną, įspėkite apie tykančius pavojus. Yra tokių gudruolių, kurie siunčia žinutes ir ragina dalyvauti įvairiausiuose žaidimuose. Vaikai dažnai „pakimba“ ir siunčia atsakymus nė nenutuokdami, kad kiekviena jų žinutė kainuoja 5–10 Lt. Vėliau tėvai kraustosi iš proto gavę sąskaitas. Jei pasirūpinsite, kad vaiko mobiliajame telefone būtų ir internetas, būkite malonūs ir savo labui akcentuokite, jog internetas yra viešoji erdvė, kurioje įstatymams prieštaraujantys grasinimai, raginimai netinkamai elgtis ir diskriminuojantys tam tikros žmonių grupės įžeidimai gali būti perskaitomi ir prieinami bet kam. Tad paprasčiausias negatyvus leptelėjimas gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Nepersistenkime pildydami vaikų norus ir vyresniame amžiuje. Būsimi vienuoliktokai, dvyliktokai neretai kvaršina tėvams galvas, esą jiems reikia lankyti užsiėmimus pas korepetitorius – tik taip įmanoma deramai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams. Tėvai, vos galą su galu sudurdami, iš paskutiniųjų skiria po kelias dešimtis litų per savaitę, kad tik jų atžala stengtųsi ir mokytųsi. Kai prieš gerą dešimtmetį pati mokiausi gimnazijoje, korepetitoriai taip pat klestėjo. Tačiau buvo lankomasi pas pedagogus Gargžduose. Dabar, kiek tenka atsigirsti, rajono mokiniai varsto Klaipėdos profesorių duris. Tad pridėkime dar ir kuro sąnaudas. Ar tokios tėvų išlaidos atsiperka? Kol vaikas su mikroautobusu nusigauna iki uostamiesčio, kol pasiekia profesoriaus darbo vietą, užtrunka mažiausiai 40 min. Dar tiek pat – grįždamas. Per tą laiką namuose jis spėtų keliskart perskaityti tą pačią temą. O kas draudžia po pamokų dar pasikonsultuoti su mokytoju, užduoti papildomų klausimų? Nesu girdėjusi, kad pedagogas mokiniui atšautų: „Mano darbo laikas baigėsi.“ Pasitaiko atvejų, kai tėvų duodami pinigai už korepetitorių paslaugas atsiduria ir kavinių sąskaitose. Mat jaunuoliai, užuot mokęsi papildomai, kartais šlitinėja po „Akropolį“ ar šiaip sėdi kavinėse.

Esu įsitikinusi, jog puikių rezultatų galima pasiekti ir be korepetitorių pagalbos. Mane žavi prancūzų posakis „Vouloir c’est pouvoir“ („Norėti reiškia galėti“), kuriuo, manau, vadovaujasi daugelis pirmūnų. Štai viena mano tolima giminaitė iš Salantų šiais metais baigė vidurinę mokyklą be jokių korepetitorių pagalbos ir net iš trijų valstybinių brandos egzaminų gavo 100 balų įvertinimus. Ji buvo viena iš tų, kurią Valdovų rūmuose už labai gerus rezultatus pasveikino Premjeras Algirdas Butkevičius. Mergaitei nuo vaikystės ant lėkštutės niekas nebuvo padėta, tad ji pati išmoko atkakliai siekti savo tikslų. Neatimkime iš vaikų svajonių įgyvendinimo džiaugsmo. Nors ir galime, per anksti neatverkime gėrybių skrynios. Tegul jie patys išsikovoja vietą po saule.

Pirmadienį – Rugsėjo 1-oji. Auginantiesiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų suteikiamas laisvas pusdienis. Būtų nuodėmė jį praleisti prekybos centruose. Gal jau gana tų prekių, laikas pabendrauti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content