Nerimą sklaido bendrystė
Ryški takoskyra tarp karštų vasaros glamonių ir šiurpą keliančios rudens vėsos. Staigus šuolis į naują metų sezoną kursto mintį, kad šiemet gamta nebus mūsų sąjungininkė sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. O juk pasitaiko metų, kai net įsibėgėjęs ruduo lepina šiluma – daugiabučių gyventojai pykdavo dėl per anksti įjungto šildymo. Mat būstuose ir be jo būdavo jauku, tai kam švaistyti pinigus?
Šiemet ne savo valia būsime priversti taupyti. Mažiau šildys, o mokėsime brangiau. Keleriopai pašokusios elektros energijos, kuro, dujų, kainos verčia griebtis už galvos. Visą šią savaitę iš įvairių žiniasklaidos šaltinių sklido kalbos apie taupymo planą, liejosi neraminančios diskusijos, komentarai, kaip gyvensime šį sezoną. Niekas nežino, kaip, bet aišku, kad nelengvai. Nerimo daug vyresniajai kartai. Tai asocijuojasi su sovietinės Rusijos blokada nepriklausomybės pradžioje, kai ji ekonominėmis priemonėmis bandė užgniaužti mūsų siekį gyventi laisvėje: apribojo dujų, naftos tiekimą Lietuvai. Naujoji karta tai patirs XXI amžiuje, kai įtartinos psichikos agresorius, kelintą mėnesį tęsiantis kruviną karą prieš Ukrainą, šokdina visą Europą. Du kartus į tą pačią upę neįbrisi, bet išbandymas laukia didžiulis.
Laisvė visada kainuoja. Sukrėtimai padeda praregėti, koks trapus yra gyvenimas. Ir nesvarbu, kokių pažiūrų esame, visi labai susiję vieni su kitais. Išgyventi sunkumus lengviau bendrystėje, vienas kitą palaikant, suteikiant pagalbą.
Neseniai „Bangos“ skaitytojas pasakojo buvęs dramatiško įvykio liudininku. Vienoje Gargždų gatvėje netikėtai pradėjo nuokalne riedėti vairuotojo paliktas mikroautobusas. Tai pastebėjęs netoliese buvęs pusamžis vyriškis puolė iš priekio jį stabdyti rankomis. Žmogus labai rizikavo – neišlaikius automobilio šis galėjo jį pervažiuoti. Nevaldomas mikroautobusas galėjo susidurti su priešais važiuojančiomis transporto priemonėmis, išlėkti į pagrindinę gatvę, pervažiuoti pėsčiąjį, atsitrenkti į šalikelėje paliktus automobilius. Baisu, kas galėjo nutikti, jeigu šis pilietiškas, atsakingas žmogus savo kūnu nebūtų sustabdęs nevaldomo mikroautobuso. Jis išgelbėjo turtą ar net kažkieno gyvybę.
Žiniasklaidoje aptikau informaciją apie panašų įvykį viename regione, kai vairuotojo paliktas automobilis pradėjo riedėti ir pervažiavo moterį, kuri mirė. Tai buvo kvalifikuota kaip neatsargus nužudymas.
Sakoma, jog kiek žmogus jaučiasi atsakingas už kitus, už jį supantį pasaulį, tiek gėrio jame yra.
Pandemija, baisus karas prieš Ukrainą pažadino daugelio šilumą ir jautrumą. Prikėlė patogiau įsikūrusius, gyvenusius savo ramybės oazėje. Daugelis puolė padėti, aukoti ukrainiečiams – karo pabėgėliams. Nemažai jų prieglobstį rado ir nuoširdaus rūpesčio sulaukė mūsų rajono seniūnijose. Vieno miestelio bendruomenės pirmininkė daug laiko ir jėgų skyrė jų problemoms spręsti. Bet kai kas liejo tulžį, esą kiek gi jai už tai moka? Netelpa galvoj, kaip toks klausimas iš viso gali kilti?
Savanorystė, vienas iš svarbių bendruomenės tvirtumo principų, dar nėra savaime suprantamas dalykas. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad svarbu rūpintis savimi, o savanoriška veikla – tai jau tik tiems, kas neturi ką veikti.
Išgirsti pastebėjimų, kad dalis jaunų žmonių skeptiškai žvelgia į savanorystę, nes tam reikia laiko, o laikas – pinigai. Ir nenori jo skirti dėl kitų, dėl bendro gėrio. Betgi širdis džiaugiasi už tuos jaunus žmones, kurie pasiaukoja savanorystei. Tokių savo aplinkoje pažįstame kiekvienas.
Šiandien, šeštadienį, Gargžduose, Savivaldybės aikštėje, – mėgstama ir laukta tradicinė Obuolių šventė. Kiekvieną renginį praturtina, papildo savanorių veikla. Ateikite pasidalinti gerumu, sutiktam žmogui gerą žodį pasakyti ar savo iškepto pyrago pasiūlyti, su bangiškiais pabendrauti. Ir išsisklaidys nerimas širdyje – pajusime pilnatvę.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ korespondentė
